Baigusi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, V.Kopjova įstojo į Lietuvos Muzikos ir teatro akademiją. Čia jaunąją muzikę globojo ir ugdė profesorius Zbignevas Ibelhauptas.
„Iš jo labai daug ko išmokau“, – šypsosi Veronika. Bakalauro studijoms artėjant į pabaigą profesorius studentę drąsino išplaukti į tarptautinius vandenis: „Jis sakė: „Veronika, tau reikia praplėsti akiratį.“
Pagal „Erasmus“ mainų programą pirmuosius magistrantūros metus V.Kopjova praleido Vokietijoje – Hanoverio aukštojoje muzikos mokykloje, garsėjančioje stipria fortepijono klase.
Būtent tokių koncertų metu suvokiau, kam muzika iš tikrųjų reikalinga.
Gabi lietuvė netrukus tapo fondo „Live Music Now Hannover“ stipendininke ir surengė daugybę koncertų senelių, slaugos, specialiojo ugdymo namuose, ligoninėse. Ten, kur žmonės patys į koncertus negali nueiti.
„Įvairūs kultūriniai renginiai ten organizuojami reguliariai. Jų metu stipendininkai prisistato, pasakoja apie save, atliekamus kūrinius, bendrauja su klausytojais. Kartais tai būdavo labai sudėtinga publika, bet jos reakcija į koncertus būdavo nuostabi. Būtent tokių koncertų metu suvokiau, kam muzika iš tikrųjų reikalinga. Tikrai ne snobams, dirbtinai vaizduojantiems kultūrinį išprusimą. Supratau, kad muzika gydo“, – pasakoja Veronika.
Begalinis poreikis dalintis
Gyvendama ir keliaudama Vokietijoje V.Kopjova gatvėse matė labai daug kokią nors negalią turinčių žmonių, neišstumtų į visuomenės paribį. Merginai spaudė širdį pagalvojus, kad Lietuvoje ligoti, neįgalūs ar kitaip likimo nuskriausti žmonės dažnai pamirštami, ignoruojami, izoliuoti.
„Labai norėjosi jiems padovanoti šviesos, praskaidrinti kasdienybę. Iš esmės jaučiu begalinį poreikį duoti, dalintis, Lietuvoje pritaikyti tai, ką išgirdau, pamačiau ar išmokau svetur“, – pasakoja 30-metė Veronika.
Kartą socialiniame tinkle „Facebook“ ji pamatė paauglės iš Plungės, „Mamų unijos“ savanorės Ievos Krivickaitės iniciatyvą padėti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Surinkusi 30 tūkst. eurų Ieva žada nusiskusti ilgus plaukus.
„Pagalvojau: „Nieko sau pasiryžimas!“ Ėmiau domėtis. Šitokia jauna mergaitė, o praktiškai dovanoja save tiems sergantiems vaikučiams. Ne šiaip paaukoja 5 eurus, ne šiaip kokį kartelį aplanko ligoninėje ir nuneša balioną. Ji visada su jais. Kai ne fiziškai, tai mintimis – visada. Man galvoje netelpa šitos mergaitės stiprybė“, – susižavėjimo paaugle neslepia Veronika.
Straipsnį perskaitė kaip ženklą
V.Kopjovos galvoje ėmė suktis mintys apie labdaringą klasikinės muzikos koncertą. Juolab kad rugpjūtį ji su bičiuliu smuikininku Dainiu Madjaniksu buvo numatę du koncertus Kaune ir Vilniuje, be to, Rygoje bei Vokietijos miestuose Izernhagene ir Klopenburge.
Latvis Dainis gyvena Hanoveryje, aš – Vienoje. Kadangi vasara, suplanavome repetuoti Latvijoje arba Lietuvoje.
Tai turėjo būti repeticija paruoštai programai prieš rugsėjo mėnesį vyksiančius du labai rimtus smuikininkų konkursus Vokietijoje – Leipcige ir Hanoveryje.
„Programa rimta – be repeticijų į tokius renginius negalima eiti. Turime būti idealiai susistygavę. Latvis Dainis gyvena Hanoveryje, aš – Vienoje. Kadangi vasara, suplanavome repetuoti Latvijoje arba Lietuvoje. Todėl nenorėjau praleisti tokios puikios progos pagaliau vėl groti namuose, mat Kaune paskutinį kartą koncertavau prieš 4 metus! Be to, noriu pristatyti tokį fantastišką jauną menininką kaip Dainis“, – pasakoja Veronika.
Liepą grįžusi į Lietuvą ji žiniasklaidoje vėl pamatė pasakojimą apie I.Krovickaitės projektą. „Man tai buvo kaip ženklas! Tąkart susiradau ją „Facebook'e“ ir nieko nelaukdama puoliau rašyti. Dar tą patį vakarą ji man paskambino. Taip ir susipažinome“, – kalba pianistė.
Tobulėjo septynmyliais žingsniais
Idėja Lietuvoje surengti labdaringus koncertus iškart sulaukė palaikymo: „Paskambinau Dainiui, o jis man tik entuziastingai padėkojo: „Veronika, ačiū tau už tokią galimybę!”
Pianistės iniciatyvą palaimino ir koncertinių salių šeimininkai. Todėl ketvirtadienį 18 val. lietuvės ir latvio koncertas skambės Kauno menininkų namuose, o sekmadienį 16 val. – Vilniaus paveikslų galerijoje.
Neabejoju, kad nenuobodžiaus net tie, kurie ne per dažnai pataiko į klasikinės muzikos koncertus.
Veronikos ir Dainio programoje skambės Ludwigas van Beethovenas, Gabrielius Fauré, Henrykas Wieniawskis, Nathanas Milsteinas.
„Programa labai spalvinga, itin virtuoziška, joje dominuoja romantizmas ir mažoro tonacijos, todėl ir pavadinome ją „Mažoro spalvos”. Joje daug polėkio, veržlumo ir gaivališkos energijos, bet kartu ir trapumo, švelnumo, melodingumo. Neabejoju, kad nenuobodžiaus net tie, kurie ne per dažnai pataiko į klasikinės muzikos koncertus, – šypteli Veronika ir pabrėžia smuikininko Dainio meistrystę: jis tapo Paganinio konkurso Genujoje laureatu. – Mano žiniomis, Lietuvoje paskutinį kartą Paganinio konkurso laureatas koncertavo prieš 7 metus.“
Prieš kelerius metus universitete susipažinusi su jaunu smuikininku Veronika nesitikėjo, kad jo talentas skleisis taip sparčiai.
„Groti su juo – tikra kūryba, nuolatiniai atradimai ir didelis džiaugsmas. Pirmąkart drauge koncertavome prieš 2 metus. Per tą laiką jis tobulėjo septynmyliais žingsniais – neįtikėtina. Ir vis dėlto labiausiai mane žavi Dainio nepaprastai šviesi energija ir nuoširdumas. Jis pats yra labai humaniškas, šiltas, skaidrios sielos žmogus“, – 22 metų scenos kolegai komplimentų negaili Veronika.
Žada lankyti ir ligoninėje
Įėjimas į Veronikos ir Dainio organizuojamus koncertus bus nemokamas. Tačiau salėse stovės aukų dėžutės, į kurias bus galima mesti aukas onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
„Gal vienas klausytojas paaukos 20, o kitas – 2 eurus. Ir to visiškai užteks“, – optimizmo neslepia Veronika.
Gal vienas klausytojas paaukos 20, o kitas – 2 eurus. Ir to visiškai užteks.
Ji labai troško koncertus surengti ligoninėse, tačiau nedaug pacientų iš skyriaus gali nueiti į koncertų salę.
„Tačiau sutarėme, kad nuvažiuosime jų aplankyti, o Dainis jiems pagros smuiku tiesiog skyriuje! O aš ką nors įdomaus papasakosiu ir stengsiuosi, kad visiems būtų smagu ir įdomu! Žinau, kad sergant geriausias vaistas čia yra teigiamos emocijos ir moralinė parama“, – asmenine patirtimi dalijasi Veronika.
Jos tėvas sunkiai sirgo. „Matyti artimą sunkiai sergantį ir būti šalia yra be galo sunku. Sunku matyti, kad ir vaikams tai tenka patirti. O juk yra ir tokių, kurie ligoninėje aplankomi retai arba visai užmiršti. Kartu su Ieva jau lankiausi Kauno klinikose. Ten buvo 2,5 metų mažutėlis iš Vilniaus kūdikių namų. Radome jį kartu su kito ligoniuko tėčiu, kuris jam gliaudė riešutus. O kas tą vaiką lanko? Ieva! Ji sukelia nepaprastos pagarbos jausmą, susižavėjimą. Ji įkvepia, moko jautrumo ir atjautos. Ji moka mylėti“, – nauja pažintimi džiaugiasi V.Kopjova.
I.Krivickaitės iniciatyvą galima paremti ir taip:
Sąskaitos Nr. LT777300010140795625
Paramos ir labdaros fondas "Mamų unija"
Įmonės kodas : 302288579
Swedbank AB
Banko kodas 73000
BIC - HABALT22
Taip pat galite palaikyti mus pavedimu iš užsienio per PAYPAL sistemą. El.paštas
egle@mamuunija.lt
