Užsienio šalių mokslininkų ir savo surinktą informaciją apie vandenį medikas išdėstė knygoje, kuri netrukus išvys dienos šviesą. Gydytojas G.Laurinavičius rašyti knygą apie vandenį ir jo naudą žmogaus organizmui sumanė ne atsitiktinai. Didžiąją dalį savo laisvalaikio šiam pomėgiui aukojantis gydytojas G.Laurinavičius tikina norintis ir kitus žmones sudominti vandeniu, jo teigiamomis savybėmis.
Vanduo nuo pat gimimo visada buvo šalia G.Laurinavičiaus – jis augo ir lig šiol gyvena Panemunės rajone, visai netoli Nemuno. Nuo vaikystės jis žino, koks malonumas pasinerti į vėsią upę karštą vasaros dieną.
Tačiau kaunietis gydytojas įsitikinęs, kad vanduo naudingas ne tik maudynėms. Jo nuomone, žinodami kiek, kokio ir kada išgerti vandens, žmonės gali išvengti daugybės ligų arba greičiau pasveikti, sustiprinti savo sveikatą, ilgiau gyventi.
Aktyviau domėtis vandeniu ir jo pritaikymu medicinoje G.Laurinavičių paskatino perskaityta žinomo Irano mokslininko, profesoriaus Fereydoono Batmanghelidjo knyga. Vėliau jis perskaitė porą žinomo chemiko Telesforo Laucevičiaus knygų ir susižavėjo jo įžvalgomis bei požiūriu į žmogaus sveikatą.
„Atrodytų, vandens formulė visiems gerai žinoma nuo mokyklos suolo, tačiau pabandykime jo pagaminti. Tuomet ir suprasime, kad viskas nėra taip paprasta“, – kalbėjo G.Laurinavičius. Jis džiaugiasi, kad apie vandenį sukauptos žinios praverčia ir tiesioginiame darbe, gydant pacientus. O gausybę įdomių, netikėtų, o kartais ir sunkiai paaiškinamų faktų apie vandenį bus galima perskaityti ir jau rengiamoje spausdinti knygoje.
Organizmas sausėja ir rūgštėja
Pasak gydytojo G.Laurinavičiaus, vanduo unikalus tuo, kad jo yra visur – ne tik visuose gyvuose organizmuose, bet net ir gipse ar granite. Ne išimtis ir žmogus. Vandens yra net mūsų dantyse ir kauluose. Apie 90 proc. kūdikio kūno sudaro vanduo, o štai senolio organizme jo yra likę vos 55-70 procentų.
„Metams bėgant, žmogaus organizmas sausėja“, – paaiškina gydytojas. Kitas natūralus procesas, vykstantis žmogui senstant – rūgštėjimas. „Kuo mažiau vandens geriame, tuo organizmas greičiau ir sausėja, ir rūgštėja. Žmogaus organizme vykstant medžiagų apykaitai susidarančios atliekos – rūgštinančios medžiagos, sukeliančios oksidacinį stresą – turėtų būti išplaunamos vandeniu. Tačiau kai jo geriame nepakankamai, atliekos kaupiasi ir teršia organizmą“, – įsitikinęs G.Laurinavičius.
Toli ieškoti pavyzdžių nereikia – taip nepasišalinusios organizme kaupiasi druskos ir formuojasi kaulų ataugos, daugėja blogojo cholesterolio, užkemšančio kraujagysles, žmogus gali susirgti akmenlige, cukriniu diabetu ir kt. ligomis.
Pasak kauniečio gydytojo, organizmo rūgštėjimas – daugybės ligų ir senėjimo priežastis, todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Reguliuoti organizmo rūgštingumą – rūgščių ir šarmų pusiausvyrą – galima kruopščiai renkantis maisto produktus. Tačiau daug produktų yra rūgštiniai – tai mėsa, kiaušiniai, baltų miltų kepiniai, saldumynai, alkoholiniai ir gazuoti, saldinti gėrimai. Nuo jų organizmas vis labiau rūgštėja.
Vandens trūkumą išduoda net galvos skausmas
Vien renkantis maisto produktus išlaikyti tinkamą organizmo rūgštingumą bus sunku, tačiau yra paprasta išeitis – gerti daug vandens, ir tai reikėtų daryti dar nepajutus troškulio. Specialistai suskaičiavo, kad vienam kūno masės kilogramui per parą reikia bent 30 mililitrų vandens.
Jei nevartojančio vaistų, sveikai besimaitinančio žmogaus šlapimas tamsiai geltonas ar oranžinis, vadinasi, jo organizme trūksta mažiausiai litro vandens. Maždaug tiek pat vandens organizme jau trūksta, jeigu žmogus jaučiasi ištroškęs. Kartais vandens trūkumą organizme signalizuoja ir kai kurie negalavimai, pavyzdžiui, galvos skausmas.
Gydytojo teigimu, Lietuvos gyventojams pasisekė, nes mūsų šalyje gręžinių vandens kokybė labai gera. „Lietuvoje naudojamas gręžinių vanduo yra iš 20 tūkst. metų skaičiuojančių sluoksnių, jis yra labai švarus“, – sakė G.Laurinavičius. Lietuviai gali drąsiai gerti net ir paprastą iš čiaupo bėgantį gręžinio vandenį, tačiau dar geriau gerti jonizuotą šarminį vandenį.
Mokslininkai giria jonizuotą vandenį
Gydytojo G.Laurinavičiaus teigimu, Japonijos, Pietų Korėjos, Vokietijos, Šveicarijos, JAV mokslininkų tyrimai jau prieš kurį laiką atskleidė jonizuoto vandens naudą, o šių šalių gydymo įstaigose šarminis, o kartais ir rūgštinis vanduo dažnai pakeičia brangius cheminius vaistus. Štai Japonijoje, garsėjančioje ilgaamžiais žmonėmis, kas ketvirta šeima geria jonizuotą vandenį.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šarminis vanduo yra natūralus antioksidantas, taip kaip vitaminai C, E. Mokslo įrodyta, kad antioksidantai, tiek gaminami organizme, tiek gaunami iš aplinkos gelbėja nuo daugelio ligų. Jie mažina žalojantį rūgščiųjų laisvųjų radikalų, kurie susidaro medžiagų apykaitos proceso metu, poveikį organizmui.
Ką gali laisvieji radikalai ir antioksidantai parodo pavyzdys su obuoliu. Perpjovus obuolį, prasideda jo oksidavimosi procesas. Po kurio laiko obuolys paruduoja. Tai vyksta dėl laisvųjų radikalų poveikio. Jei ant obuolio užlašinsime keletą lašų citrinos sulčių, ar įmerksime jį į jonizuotą šarminį vandenį, oksidacijos procesas bus sustabdytas. Analogiški procesai vyksta ir žmogaus organizme.
Pasak gydytojo, įprasto iš čiaupo tekančio vandens gardelę sudaro 11-12 molekulių, o žmogaus organizmo vandens gardelėse jų perpus mažiau. Tai reiškia, kad organizmas vandenį iš čiaupo dar turi restruktūrizuoti, kad galėtų jį pasisavinti. Šarminio vandens gardelė sudaryta iš 5-6 molekulių, todėl organizmas tokį vandenį iš karto pasisavina, nereikia naudoti energijos jam apdoroti.
Beveik visas žmogaus organizmas (kraujas, smegenų skystis, limfa, ir t.t.) yra šarminė terpė, todėl jam tinkamas šarminis vanduo (7-14 pH). Tuo labiau kad šarminio vandens reikia ir dėl nuolatinių organizmo rūgštėjimo procesų. Dar vienas šarminio vandens privalumas – perpus mažesnis paviršiaus įtampos koeficientas, nei nejonizuoto vandens. Jonizuotas šarminis vanduo yra skvarbesnis, jis lengviau patenka į organizmą ir geriau jį išplauna.
Pasak G.Laurinavičiaus, geriant šarminį vandenį į organizmą papildomai patenka deguonies, o juk jis – gyvybė ir energija. Kai organizme trūksta deguonies, angliavandeniai ne iki galo skyla, vyksta rūgimo procesas.
Tinka ir daug sportuojantiems
Gydytojas G.Laurinavičius įsitikinęs, kad jonizuotas šarminis vanduo profilaktiškai naudingas tiek visiškai sveikiems, tiek sergantiems įvairaus amžiaus žmonėms. Jis labai tinka sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, po patirto infarkto, insulto, įvairių trombozių.
Jonizuotas šarminis vanduo skystina kraują, daro jį takesnį, neleidžia sulipti eritrocitams, teigiamai veikia odą, stabdo organizmo senėjimo procesus.
Užsienyje atlikus tyrimus nustatyta, kad šarminis vanduo teigiamai veikia imuninę sistemą, padeda gydyti astmą, kitas alergines ligas. Taip pat padeda sergant depresija, kenčiant dėl vidurių užkietėjimo. Šarminis vanduo naudingas ir kai žmogus serga katarakta, degeneracinėmis reumatoidinėmis sąnarių ligomis, podagra, stuburo osteochondroze, turint diskų patologiją, taip pat daugelį kitų negalavimų.
Mokslininkai įrodė, kad šis vanduo turi ir antivėžinį poveikį, nes vėžys vystosi tik rūgščioje, mažai deguonies turinčioje terpėje. O štai sergantiems diabetu šarminio jonizuoto vandens vartojimas gerokai sumažina insulino poreikį.
Pasak kauniečio gydytojo, geriant šarminį vandenį lengviau pavyksta mesti svorį. Ne tik dėl to, kad geriant daugiau vandens, ypač prieš valgį, užpildomas skrandis ir todėl nepersivalgoma. Geriant jonizuotą šarminį vandenį, stimuliuojama simpatinė nervų sistema, išsiskiria adrenalinas, jis aktyvina riebaluose esančią hormonams jautrią lipazę, o ši padeda skaidyti trigliceridus į riebalų rūgštis ir triglicerolį. Dėl to spartėja medžiagų apykaita ir sudeginama daugiau riebalų atsargų.
Ne veltui jau ir kai kuriuose sporto klubuose įrengti vandens jonizatoriai. Intensyviai sportuojančių žmonių organizme išsiskirianti pieno rūgštis sukelia raumenų skausmą, tačiau ją sėkmingai neutralizuoja šarminis vanduo. G.Laurinavičius rekomenduoja gerti jonizuotą šarminį vandenį ir tiems, kuriuos dažnai vargina rėmuo. „Yra ne per didelis skrandžio rūgštingumas, o per mažas šarmingumas. Jei šarmų organizme užtenka, padidėjęs rūgštingumas neįmanomas. Geriant pakankamai šarminio vandens, rėmuo neatsinaujins“, – pataria gydytojas.
Jonizuotas vanduo – ilgalaikė investija į sveikatą
Sveikata – brangiausias turtas. Tai pagrindinis argumentas, kodėl verta įsigyti vandens jonizatorių. Vienu metu galima jonizuoti 1,5 ar 3 litrus vandens ir pasigaminti jonizuotą šarminį, jonizuotą rūgštinį, o, esant poreikiui, ir sidabringą vandenį. Vandens jonizatorius – tai arbatinuko dydžio prietaisas, kuris tikrai nesunkiai ras vietą virtuvėje ir nepareikalaus specialių įrengimo darbų. UAB „Burbuliukas ir Co“ jau daugiau nei 20 metų gaminamų vandens jonizatorių darbo laikas paskaičiuotas 30 000 darbo valandų, tai atitinka maždaug 25 m. Taigi, tereikia vieną kartą apsispręsti ir įsigyti vandens gerinimo sistemą, taip ilgam pamirštant rūpesčius dėl geriamojo vandens kokybės.
