Kiekvienas kasęs sniegą žino, kad šis darbas reikalauja daug jėgų. Bet ar tai laikoma fiziniu krūviu? Asmeninio trenerio Anthony Wallo teigimu, tai priklauso nuo to, kaip apibrėžiate treniruotę, rašoma „Everyday health“.
Jei kalbame apie treniruotę kaip apie fizinę veiklą, kuri yra suplanuota, struktūrizuota, pasikartojanti ir ja siekiama pagerinti sveikatą ar fizinę formą, anot specialisto, sniego kasimas į šią sritį nepapuola.
Vis dėlto, kaip sako A.Wallas, kasimas kastuvu tikrai gali būti laikomas kardio treniruote, o jei tai darysite reguliariai, tikėtina, tapsite stipresni. Tačiau kadangi ši veikla gali būti fiziškai sunki, prieš imdami kastuvą į rankas, apsvarstykite rizikas.
Kasimas gali būti laikomas kardio treniruote
Nors diskutuotina, ar sniego kasimas turėtų būti prilyginamas fiziniam aktyvumui, anot A.Wallo, jis tikrai įskaičiuojamas į Ligų kontrolės ir prevencijos centro rekomenduojamas 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę. Specialistas sako, kad veikla labiau priskiriama kardio nei jėgos kategorijai, nes trunka ilgiau nei įprasta jėgos treniruotė.
Sniego kasimas yra daug energijos reikalaujantis darbas ir, tikėtina, fiziškai sunkesnis, nei paprastai norėtumėte sportuoti, sako Vašingtono universiteto Sietle skubios medicinos gydytojas Stephenas Morrisas.
Klivlando klinikos teigimu, tai gali net imituoti maksimalų krūvį atliekant streso testą (priemonė, kurią gydytojai naudoja matuodami, kaip stipriai dirba jūsų širdis fizinio aktyvumo metu). Jei tokia veikla jums neįprasta, ji gali net padidinti širdies priepuolio riziką.
Jei baigę darbą jaučiatės išalkę, tam yra priežastis.
„Kasdami sniegą, per valandą galite sudeginti 600 kalorijų“, – sako A.Wallas.
Sniego kasimas gali veikti kelias raumenų grupes
Po sniego kasimo skauda raumenis? Nieko nuostabaus. Anot A.Wallo, šis darbas įtempia raumenis taip, kaip jie nėra įpratę, jei reguliariai neatliekate panašių judesių, pavyzdžiui, dirbdami sode.
Niujorko sporto medicinos klinikos vadovas Jamesas Gladstone'as teigia, kad nuo kasimo technikos priklauso tai, kiek raumenų grupių tuo metu yra naudojama. Pasistenkite, kad visas darbas nebūtų atliekamas rankomis, pečiais ir nugara.
„Į darbą įtraukite liemenį ir kojas – tai padės jums būti šiek tiek efektyvesniems bei leis mažiau pavargti viršutinei kūno daliai“, – sako jis.
Kasant sniegą yra rizikų
Jei ilgai trunkanti, daug kalorijų deginanti treniruotė skamba kaip geras iššūkis, ekspertai pataria pagalvoti du kartus. Tokia intensyvi veikla kelia tam tikrą riziką, ypač jei nesate įpratę reguliariai ar intensyviai sportuoti.
Remiantis žurnale „American Journal of Emergency Medicine“ paskelbtais duomenimis, 1990–2006 m. daugiau nei 11,5 tūkst. žmonių kreipėsi į skubios pagalbos skyrių dėl traumų, susijusių su sniego kasimu.
2017 m. vasario mėnesį žurnale „Canadian Medical Association Journal“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad kitą dieną po sniego iškritimo, palyginti su dienomis be sniego, vyrų širdies priepuolių padaugėjo 16 proc.
Anot S.Morriso, sniego kasimas gali būti pavojingas keliais lygmenimis. Pirma, tai nėra veikla, kuria dauguma žmonių užsiima itin dažnai, ir lengva persistengti, nes paprastai sustojama tada, kai nukasamas reikiamas plotas, o ne tada, kai pavargstama.
Kitaip nei vaikščiojant ar pusvalandį sportuojant sporto salėje, dauguma žmonių valo sniegą nekontroliuojamą laiką – jie tiesiog daro tai tol, kol darbas baigtas.
Sniego kasimas gali būti pavojingas keliais lygmenimis.
Be to, tai sunkus darbas pagrindinėms raumenų grupėms, todėl žmonės labiau linkę patirti traumas – ypač jaučia apatinės nugaros dalies skausmus. J.Gladstone'as pastebi, kad gali kilti ir sausgyslių uždegimai.
Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog sniego kasimas vyksta šaltoje aplinkoje. Daugelis žmonių sušilę ima nusirengti, nors iš tiesų lauke yra šalta. S.Morriso teigimu, tai nėra gerai kraujagyslių sistemai.
Specialistas sergantiems širdies ligomis, patyrusiems insultą, turintiems aukštą kraujospūdį ir nėščioms moterims pataria atsisakyti minties kasti sniegą.
