Liga atokvėpį suteikė neilgam
„Kai užčiuopiau guzelį krūtyje, dar pati maitinau dukrytę. Nuėjusi pasitikrinti išgirdau nieko gera nežadančią diagnozę – trečia stadija. Karuselė įsisuko – 10 chemoterapijos kursų, krūties pašalinimas, švitinimas, tolesnis gydymas... Po gydymo pavyko pasiekti remisiją, tačiau po kurio laiko vėžys atsinaujino kitoje krūtyje. Ir vėl – operacija, švitinimas, chemoterapija. Visgi liga plito toliau“, – pasakojo Vilma.
Iš pradžių metastazės buvo aptiktos limfmazgiuose, vėliau išplito į kaulus, plaučius ir smegenis. Medikai jai taikė įvairius gydymo būdus, o kai metastazės pradėjo plisti smegenyse, buvo atlikta operacija gama peiliu.
Tai unikalus, modernus radiochirurgijos gydymo metodas, skirtas pasirinktų konkrečių zonų gydymui galvos smegenyse. Jis remiasi labai tiksliai orientuotais jonizuojančių spindulių pluoštais, kurie nukreipiami į gydymo zoną galvos smegenyse. Šis metodas gelbsti ne tik žmonių gyvybes, bet ir suteikia kokybiško gyvenimo galimybę, nes navikai smegenyse smarkiai sutrikdo organizmo neurologines funkcijas.
Deja, po operacijos židiniai smegenyse atsinaujino, todėl po dviejų mėnesių buvo atlikta dar viena operacija. Sustabdyti metastazių augimą buvo bandoma dar dviem chemoterapijos kursais, tačiau jie buvo neefektyvūs. Prireikė trečios operacijos.
Šiuo metu moteris gauna chemoterapijos gydymo kursą tabletėmis, tačiau medikai teigia, kad, siekiant sustabdyti ligos plitimą, būtų efektyviausia jį derinti su biologinės terapijos vaistu, kuris didžiausią poveikį turi kaip tik smegenims, tik Lietuvoje šis vaistas nekompensuojamas. Mėnesiui gydymo kursas kainuoja 2400 eurų.
Vėžys ne tik atima, bet ir duoda
Paklausta, kaip pavyko susitaikyti su plintančia liga, Vilma neslepia – iš pradžių buvo labai skaudu, baisu, kirbėjo klausimas, kodėl tai man. Tačiau suėmė save į rankas ir pasakė, kad turi kažką daryti, turi gydytis, stengtis pasveikti.
„Tiesiog susitaikiau su liga – man tai skirta ir aš turiu šią patirtį išgyventi. Su vėžiu į mano gyvenimą atėjo labai daug sąmoningumo, pradėjau matyti pasaulį, situacijas visai kitomis spalvomis, kitaip suprasti žmones. Taigi ši liga ne tik atima, bet ir labai daug man duoda.
Pradėjau daugiau dėmesio skirti sau, lengviau, atlaidžiau žiūrėti į aplinką – su didesniu džiaugsmu, su jausmu, kad reikia branginti tau duotą laiką. Daug kas stebisi ir klausia, iš kur turiu tiek stiprybės, tiek entuziazmo, nes kai papasakoju, kokį gydymą teko praeiti, žmonės išsigąsta. Bet aš tiesiog gyvenu taip, kaip širdis liepia.
Kadangi dirbti negaliu dėl fizinės būklės, daug bendrauju su vaikais. Pradėjau užsiimti veikla, kuri man patinka. Pinu makramė, anksčiau siuvau vaikams žaislus. Stengiuosi būti čia ir dabar bei džiaugtis dabarties minute, o po to – ir gautu rezultatu, kurį matau ir kuris patinka kitiems žmonėms“, – dėstė pašnekovė.
Tiesa, iš pradžių buvo labai sunku ne tik jai, bet ir jos artimiesiems – vyrui, tėvams. Tik vaikai viską priima natūraliai. Jie žino, kad jeigu mama prigula, jai reikia pagulėti, ir jos netrukdo.
„Esu labai dėkinga savo vyrui, tėvams, kurie man labai padėjo ir mane palaikė. Dukrytė, galima sakyti, augo su močiute, nes po chemoterapijos nesugebėdavau jos prižiūrėti, būdavo labai sunku tiek fiziškai, tiek emociškai. Ligos pradžioje taip pat man labai padėjo psichologė, o kai apsipratau su liga, stengiuosi stiprybės atrasti savyje, neužkrauti savo emocijų kitiems. Daug skaitau sąmoningumo, saviugdos knygų. Galima sakyti, kad liga ir paskatino mane gilintis į save“, – teigė moteris.
Vienintelė viltis – parama
Vilma žino – jos liga neišgydoma, tik apgydoma. Tačiau ji pati nesižvalgo atgal, stengiasi žvelgti tik į priekį, kovoti už galimybę užauginti savo vaikus. Dabartine savo savijauta ji nesiskundžia, tik tarp kitko užsimena, kad miega tik su nuskausminamaisiais – skauda nugarą ir klubus. Dienos metu dėl šio skausmo jai kartais net sunku pakelti koją.
Galima sakyti, kad liga ir paskatino mane gilintis į save.
Išgirdusi, kad vienintelis vilties jai teikiantis gydymas yra nekompensuojamas, nieko nelaukdama ji mėnesio kursą įsigijo už savo lėšas. Tačiau tai ir viskas, ką šeima sau gali leisti. Šiuos vaistus Vilma vartoja jau dvi savaites ir tikina, kad sumažėjo skausmas klubuose. Pajautusi naudą, ji ryžosi kreiptis pagalbos į geros valios žmones. Perlipti per save nebuvo lengva, nes Vilma vengia viešumo ir socialiniuose tinkluose nesidalina asmeninio gyvenimo detalėmis. Daugelis jos draugų net nežino, kad ji jau septynerius metus serga vėžiu.
„Nesinori apkrauti žmonių savo rūpesčiais, nesinori, kad manęs gailėtųsi. Tačiau kai kreipiausi į Vėžio gydymo paramos fondą, man davė savaitę laiko apsispręsti, ar ryšiuosi pati viešai paprašyti pagalbos. Aš ryžausi, nes kitos išeities neturiu. Anksčiau pati esu aukojusi žmonėms, o dabar pagalbos reikia man pačiai. Ir galbūt atsiras žmonių, kurie geranoriškai paaukos tam tikrą sumą“, – nedrąsiai svarstė pašnekovė.
Medicininė išvada
Kauno klinikų onkologė chemoterapeutė Jurgita Gudaitienė patvirtino, kad šiandien tai vienintelis Lietuvoje prieinamas gydymas, teikiantis Vilmai vilties pratęsti savo kokybišką gyvenimą. Liga pasidariusi atspari chemoterapijai, o visa Lietuvoje kompensuojama tinkanti biologinė terapija taip pat jau išbandyta.
Kurį laiką gydymas padėjo – Vilma su metastazavusiu krūties vėžiu sėkmingai gyvena jau apie trejus metus. Nors būta ir sunkesnių periodų, šalutinių vaistų poveikių, juos pavyko kontroliuoti. Deja, liga po truputį žengia į priekį.
„Kadangi chemoterapija jau nebedavė atsako, smegenyse vis atsiranda daug naujų židinių, nusprendėme išbandyti chemoterapijos derinį su dar vienu biologinės terapijos vaistu, kuris Lietuvoje nekompensuojamas, – lapatinibu. Šitas vaistas ypač efektyvus gydant metastazes galvos smegenyse, nors, žinoma, veikia ir visą organizmą.
Pacientės būklė, nepaisant ligos išplitimo, palyginti dar labai gera, nesutrikdyta neurologinė funkcija, todėl toks gydymas padėtų jai kuo ilgiau išlaikyti tokią gyvenimo kokybę. Iš to, ką šiandien turime, tai daugiausiai vilčių teikiantis gydymas. Apie pasveikimą nekalbame, nes liga išplitusi, bet gydymas tikrai galėtų jai gerokai pratęsti gyvenimą, juolab kad jos vaikai dar nėra dideli ir jie nori kuo ilgiau turėti mamą. Jeigu jai nepavyktų įsigyti šio vaisto, bandytume toliau gydyti chemoterapija, bet atsako tikimybė labai nedidelė – 10–20 proc.“, – teigė medikė.
Vilmą globoti sutikęs Vėžio gydymo paramos fondas įkurtas savanorystės pagrindu – visi jame dirbantieji tai daro neatlygintinai. Jo tikslas – padėti vėžiu sergantiems žmonėms gauti gyvybiškai būtiną gydymą, kuris Lietuvoje nekompensuojamas. Sprendimą, ar patenkinti paciento prašymą, priima fondo taryba, į kurią įeina pacientų atstovai ir geriausi Lietuvos medikai. Gydymas finansuojamas tik tiems pacientams, kurių sveikatos būklė leidžia tikėtis teigiamo efekto. Vilmos atveju jos ligos istorija taip pat buvo atidžiai peržiūrėta ir įvertinta.
Galintieji prisidėti prie Vilmos gydymo, suteikti jai viltį sustabdyti ligą ir kokybiškai rūpintis savo mažais vaikais, gali paaukoti tokiu būdu:
Gavėjas: Vėžio gydymo paramos fondas
A/s: LT932140030004135605 (Luminor bankas)
Paskirtis: pagalba Vilmai
