Pakviesti visi donorystės proceso dalyviai
2014-aisiais vykusiame pirmajame bėgime Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM (NTB) kvietimu dalyvavo būrys žmonių po transplantacijų. Pernai bėgančiųjų gretas papildė gydytojai, taip pat – kelios dešimtys medicinos studentų – būsimųjų gydytojų.
Šiemet į trečiąjį bėgimą buvo nutarta pakviesti visus organų donorystės ir transplantacijos proceso dalyvius, be kurių darbo organų donorystės ir transplantacijos procesas nevyktų taip sklandžiai ar net iš viso būtų neįmanomas.
Spalio 15-ąją, šeštadienį, ties starto linija bėgimui rikiuosis gydytojai, laboratorijų darbuotojai, sraigtasparnių pilotai, policininkai, žmonės su persodintais organais.
Todėl spalio 15-ąją, šeštadienį, Upės gatvėje prie Baltojo tilto ties starto linija bėgimui rikiuosis gydytojai, laboratorijų darbuotojai, sraigtasparnių pilotai, policininkai, muitininkai, kai kurių – ir šeimos nariai. Iš viso NTB šiemet suburtoje komandoje – kone šimtas bėgikų, nors pageidaujančiųjų buvo kur kas daugiau.
Bėgikai įveiks 3,5 km, 10 km ar 20 km bėgimo distancijas ar 3,5 ir 10 km šiaurietiško ėjimo rungtį. Atminimo medalius gaus kiekvienas dalyvis.
Padėka už nuoširdų darbą
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystė ir transplantacija – ypatinga medicinos sritis, kai pralaimėjus vieną kovą dėl gyvybės, stojama į kovą gelbėti kitos. Todėl donorystės ir transplantacijos procesas turi vykti greitai, saugiai, sklandžiai. Suprantama, svarbiausia šiame procese – organų ir audinių donorai: jei jų nebūtų, transplantacijos būtų tiesiog neįmanomos ir nepavyktų išgelbėti recipientų – sunkiai sergančių žmonių – gyvybės.
Donorystės procesas neįsivaizduojamas be būrio profesionalų: įvairiausių specializacijų gydytojų – reanimacijos gydytojų, transplantologų, klinikinių imunologų, laboratorijų darbuotojų, taip pat – medicinos slaugytojų, kito medicinos personalo; be policijos – jos pagalbos prašoma, kai būtina skubiai atlaisvinti per spūstis užsikimšusius kelius, kai prireikia palydėti greitosios pagalbos automobilį, gabenantį donorinius organus; be sraigtasparniais donorinius organus skraidinančių pilotų; be greitosios pagalbos automobiliais organus gabenančių vairuotojų; be muitinės pareigūnų, užtikrinančių, kad donoriniai organai į Lietuvą patektų ar iš jos būtų išgabenami turint būtinus dokumentus.
„Jei šie žmonės taip nuoširdžiai dirba donorystės labui, smagu būtų pakviesti juos drauge turiningai praleisti vieną laisvalaikio dieną“, – tokį sprendimą dėl būsimo bėgimo dalyvių priėmė NTB kolektyvas.
Visi bėgikai – už donorystę
Kokias distancijas pasiryžę įveikti į NTB komandą susibūrę bėgikai ir kodėl nutarė dalyvauti šiame bėgime?
Jau trečiajame bėgime „Už organų donorystę“ bėgs ir du žmonės, gyvenantys po transplantacijos. Tai Rimvydas Vekerotas, jau 10 metų gyvenantis su persodinta širdimi, ir Stasys Laniauskas, 9 metus gyvenantis su persodintomis kepenimis. Šiedu vyrai – tai puikūs pavyzdžiai, parodantys, kad organų transplantacija sugrąžina žmones į visavertį gyvenimą. Rimvydas bėgs 3,5 km distanciją, Stasys – 10 kilometrų.
Policijos atstovai Nerijus Didžiūnas ir Ramūnas Šilobritas bėgime už donorystę pasiryžę įveikti ilgiausią distanciją – po 20 kilometrų. Pašnekovai tikina dažnai dalyvaujantys bėgimuose, nes, pasak R.Šilobrito, smagu bėgti masiniuose renginiuose, o šis bėgimas – ypatingas, nes propaguojama organų donorystės idėja. Nors N.Didžiūno artimoje aplinkoje nėra žmonių, kuriems būtų reikėję atlikti organų transplantaciją, su artimaisiais apie donorystę yra kalbėjęs, o ištikus nelaimei, sutiktų aukoti artimojo organus donorystei. „Kas padėtų formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į organų donorystę? Mokyklose, šeimose apie tai turi būti kalbama, aiškinant, kad aukodamas mirusio artimojo organus donorystei, tu gali padėti kitam žmogui“, – įsitikinęs N.Didžiūnas.
Apie donorystę po mirties jis yra kalbėjęs su šeima – namiškiai donorystei pritaria.
10 kilometrų distanciją pasirinko šiaulietis Gintaras Liaudenskas: „Palaikau organų donorystę ir reklamuoti šį renginį – didelė garbė“. Apie donorystę po mirties jis yra kalbėjęs su šeima – namiškiai donorystei pritaria. Pašnekovas neabejoja, kad nelikti abejingam organų donorystei jį paakino ir profesija – G.Liaudenskas yra Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono Štabo ir aprūpinimo baterijos Mokymo grupės oro gynybos vyriausiasis specialistas, viršila.
Gydytojas rezidentas Andrius Černauskas, bėgime ketinantis įveikti 20 kilometrų, pasakoja mėgstantis bėgti, ypatingai – jei bėgimas turi prasmę ir juo galima atkreipti visuomenės dėmesį. „Mano aplinkoje žmonių, kurie laukia ar sulaukė organų transplantacijos, nėra. Bet juk niekas nežino, kada tai gali atsitikti“, – tvirtina A.Černauskas. Būsimasis gydytojas papasakojo prieš pusmetį jo giminėje buvusį labai skaudų įvykį: „Tąkart mano bendraamžis galėjo tapti donoru, tačiau viskas įvyko per staigiai ir labai netikėtai. Todėl nesiryžau įtikinėti giminių donuoti žuvusiojo organus“.
„Idėja graži, o tokiame bėgime dar nesu dalyvavusi“, – paklausta, kodėl nutarė bėgti 3,5 kilometrų, atsakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro Nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyriaus vyresnioji specialistė Lauryna Abromaitytė. Apie organų donorystę L.Abromaitytė yra kalbėjusi su artimaisiais, nors sutikimo donorystei dar nėra pasirašiusi. „Klausiau tėvų, ar jie paaukotų mano organus kitiems žmonėms. Tėvai atsakė, kad greičiausiai paaukotų, nes taip mano mirtis nebūtų beprasmiška“, – pasakojo L.Abromaitytė.
Santariškių klinikų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Natalija Badikonienė bėgime pasiryžusi įveikti 10 km. Tai jai neatrodo sudėtinga distancija, nes laisvalaikiu moteris dažnai bėgioja. O šįkart – ir idėja kilni.
Dažnai bėgimuose dalyvaujantis muitininkas Valdas Bartaška šįkart nutarė įveikti 10 km. „Malonu dalyvauti bėgime, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su organų donorystės idėja. Kol kas neturiu donoro kortelės, bet vis susimąstau, kad tokia pagalba kitiems – reikalinga“, – kalbėjo V.Bartaška. Jo, kaip ir daugumos kalbintų bėgikų, nuomone, teigiamą požiūrį į donorystę labiausiai padeda formuoti sėkmės istorijos.
Hematologijos rezidentė Skirmantė Bušeckaitė, dirbanti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, bėgs 10 km, nes tvirtina palaikanti donorystės idėją – tai esąs „vienas prasmingiausių dalykų, ką žmogus gali padaryti dėl kito žmogaus“. „Mano darbas susijęs su kaulų čiulpų transplantacija. Kasdien matau žmones, po kaulų čiulpų transplantacijos „gimstančius“ iš naujo“, – pasakoja S.Bušeckaitė. Todėl nekeista, kad pozityvių pavyzdžių įkvėpta, apie organų donorystę ji yra kalbėjusi su artimaisiais: „Artimieji žino, kaip reikėtų pasielgti nelaimės atveju. O šis renginys – jaunatviškas ir su teigiamu užtaisu – būtinai dalyvausiu!“
Bėgimą tradiciškai organizuoja asociacija „Sporto renginiai“.
