„Operacija prezidentui Vėjuoniui baigta. Gydytojų planai buvo įvykdyti ir infekcijos židinys pašalintas“, – sakė Paulo Stradinio universitetinės klinikos atstovė spaudai Lаsma Sylė.
R.Vėjuonis į sostinės Rygos ligoninę „Gailezers“ buvo paguldytas pirmadienio rytą, siekiant pagreitinti jo gijimą po virusinės infekcijos.
Tačiau Po R.Vėjuoniui atliktų tyrimų medikai konstatavo 49 metų prezidentui sepsinę infekciją, kuri palietė širdies vožtuvus.
Prezidentas antradienį buvo pergabentas į kitą ligoninę, kur kardiologų ir kardiochirurgų konsiliumas nusprendė, jog dabar svarbiausia prezidentui atlikti operaciją širdžiai, kad būtų galima pašalinti infekcijos židinį ir nebeleisti jai toliau plisti.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis pažymėjo, kad jam būtų nekorektiška ir neetiška kalbėti apie pacientą, tiksliai nežinant situacijos.
Manau, kad kolegos operaciją atliko tada, kai reikėjo, ir tokios apimties, kokios reikėjo.
„Tačiau manau, kad kolegos operaciją atliko tada, kai reikėjo, ir tokios apimties, kokios reikėjo“, – 15min kalbėjo R.Benetis.
Tačiau jis sutiko papasakoti apie priežastis, dėl kurių dažniausiai atliekamos širdies vožtuvų operacijos: „Kai yra endokarditas (infekcinis vidinio širdies dangalo uždegimas – red. past.), jei nepavyksta jo gydyti vaistais, o vegetacijos auga ir didėja, operuoti būtina.“
Gresia rimtos komplikacijos
Kauno klinikose kasmet atliekama apie 30 širdies operacijų, kurių metu sprendžiamos aortos, mitralinio ar, retesniais atvejais, triburio vožtuvo problemos.
Tokių operacijų prireikia po to, kai ant vožtuvo susidaro infekuotos apnašos, mediciniškai vadinamos vegetacijomis.
„Tai – pakankamai didelės išaugos (pūlinys ant vožtuvų arba širdies struktūrose), šalinamos dėl infekcijos. Širdžiai dirbant, vegetacijų gabaliukas gali atitrūkti, nuplyšti ir nukeliauti su kraujo srove, pavyzdžiui, į smegenis. Tuomet įvyksta insultas, smegenyse formuojasi pūliniai. Tai – labai rimta, pacientą invalidizuojanti būklė. Paprasčiau, jei infekcija nukeliautų į inkstus ar kojas. Tai – irgi komplikacija, bet mažiau pavojinga“, – aiškino R.Benetis.
Didžiuma operacijų – skubios
Ant sveiko širdies vožtuvo infekcija paprastai neprilimpa. Jei taip atsitiko, galima įtarti, kad vožtuvas vienaip ar kitaip jau buvo pažeistas, nesandarus. Tai gali būti įgimtas ar įgytas vožtuvo defektas.
Be to, turi rastis sąlygos mikrobui patekti į žmogaus kraują. Tai gali būti gripo komplikacija ar, tarkime, komplikacijos po odontologinės, ginekologinės procedūros, traumos, susižeidimai. Visų aplinkybių neišvardysi.
„Didesnioji dalis – 70–80 proc. – operacijų yra skubios, gelbstinčios, kai reikia pašalinti infekcijos šaltinį ir sutvarkyti vožtuvą, nes jis paprastai būna suiręs. Nesvarbu, ar tai būtų aortos, ar mitralinis, ar triburis vožtuvas – infekcija jį sugraužia ir jis tampa nesandarus“, – pasakojo profesorius.
Dalis pacientų pragyvena ūmų periodą be operacijos, gydant vaistais, antibiotikais: „Vykę infekciniai procesai tuo metu surandėja, tada galima operuoti planiškai, atstatant vožtuvą – rekonstruojant arba protezuojant.“
Rezultatais džiaugiasi
Širdies operacijų trukmė priklauso nuo įvairių faktorių. Aortos vožtuvų protezavimas gali tęstis nuo pusantros valandos, rekonstrukcinės operacijos trunka keturias ar penkias valandas.
Kauno klinikų kardiochirurgai stengiasi didžiąją dalį vožtuvų atstatyti, juos plastikuojant, o ne protezuojant.
„Protezas yra svetimkūnis, negyvas daiktas. Jis turi paviršius, ant kurių gali nusėsti infekcija, todėl išlieka didelė rizika, kad protezas gali supūliuoti. Svetimkūnis, supūliavęs širdyje, 65 proc. atvejų tampa mirties priežastimi“, – sakė R.Benetis.
Kauno klinikų medikams širdies operacijos dažniausiai pasiseka: „Rezultatais džiaugiamės: prarandame vos vieną kitą ligonį.“
Infekcija gali atsikartoti
Atsistatyti po širdies operacijų organizmui reikia laiko. Jei operacijos prireikė dėl infekcijų, pacientams 4–6 savaites taikoma antibiotikų terapija.
„Antibiotikas – tai vaistas, kuris muša ne tik mikrobą, bet ir organizmą, todėl sveikimas automatiškai lėtesnis. Tačiau jei efektyviai kovojama su infekcija ir jos padariniais, žmogus visiškai atsistato ir toliau gyvena normalų gyvenimą“, – kalbėjo R.Benetis.
Mažai daliai pacientų (vienaženklio skaičiaus ribose) infekcija po kurio laiko vėl gali atsinaujinti.
Taip dažniau nutinka ligoniams, kuriems operacijos metu įstatomas protezas: „Negyvas daiktas negali kovoti su ant jo nusėdusia infekcija. Todėl vožtuvas, grubiai kalbant, išpūliuoja, atitrūksta. Patvirtinus protezo infekciją, būtina pakartotinė operacija.“