Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Visa tiesa apie žuvis – sklaidome mitus

Šiuo metu itin daug diskutuojama, kokie produktai ir kokia mityba yra sveikiausi mūsų organizmui. Mitybos specialistai vienbalsiai tvirtina, kad mityba turi būti įvairi ir subalansuota.
Žuvys
Žuvys / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Suaugusiam žmogui mažiausiai 2-3 kartus per savaitę rekomenduojama valgyti žuvų ir jų produktų.

Kasdien turime valgyti vaisių, daržovių ir grūdinių produktų. Visa tai turi būti kiekvieno žmogaus mitybos pagrindas. Antrą vietą pagal svarbą sveikos mitybos piramidėje užima pieno produktai, mėsa ir žuvis. Suaugusiam žmogui mažiausiai 2-3 kartus per savaitę rekomenduojama valgyti žuvų ir jų produktų. Retam lietuviui tai pavyksta, visuomet randama daugybė pateisinančių argumentų, kurių daugelį galima pavadinti mitais ir nesunkiai juos paneigti.

Mitas Nr. 1. Lietuvoje negalima nusipirkti kokybiškos žuvies arba ji labai brangi ir ne visi išgali tiek mokėti.

Galima sutikti su teiginiu, kad mūsų šalyje tikrai daug nekokybiškos žuvies, kokybiška žuvis dažnai būna brangi ir gal ne kiekvieno kišenei prieinama. Tačiau Lietuvoje tikrai galima nusipirkti kokybiškos žuvies, kuri yra šviežia, jos kaina „nesikandžioja“, kuri nebrango jau kelerius metus ir kurios galima nusipirkti daugelyje didžiųjų prekybos centrų. Lietuvos žuvininkystės tvenkiniuose išauginta žuvis (daugiausia karpiai) tiekiama į visos šalies prekybos tinklus ir nebrango jau daugiau kaip penkerius metus.

Mitas Nr. 2. Sveika žuvis yra tik laisvėje augusi žuvis, kurią sugavo žvejai.

Tvenkiniuose auginamų žuvų procesai kontroliuojami (atliekami vandens kokybės, pašarų tyrimai)

Nebūtinai tai bus tiesa. Pavyzdžiui, jūrinės žuvys gyvena nekontroliuojamoje teritorijoje, kuri gali bus užteršta, todėl tai joms gali turėti įtakos. Žuvų organizme gali atsirasti sunkiųjų metalų, pesticidų likučių, chloro organinių junginių, dioksinų. Jei žuvis buvo pagauta Baltijos jūroje, didelė tikimybė, kad ji bus užsikrėtusi, nes tai viena labiausiai užterštų jūrų. Tuo tarpu visi tvenkiniuose auginamų žuvų procesai kontroliuojami (atliekami vandens kokybės, pašarų tyrimai).

Mitas Nr. 3. Ūkiuose auginamos žuvys šeriamos antibiotikais.

Lietuvos žuvininkystės ūkiai, kuriuos vienija Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija, propaguoja aplinkai draugišką akvakultūrą ir plėtoja ekologinę žuvininkystę. Tokių ūkių auginamos žuvys negauna jokių antibiotikų ar kitų chemikalų. Tvenkiniuose, kuriuose auginami ekologiški karpiai, griežtai draudžiama maudytis, žvejoti, poilsiauti ar tręšti tvenkinius. Mitų pasakotojų reikėtų pasiteirauti, kokiu būdu jie gali sušerti antibiotikus žuvims, ir toliau jiems nekiltų noras skelbti tokius nepagrįstus mitus. Žuvininkystės tvenkiniuose prekiniai karpiai šeriami kviečių ir kvietrugių grūdais, o ekologiškuose tvenkiniuose žuvys šeriamos ekologiškais pašarais (ekologinių ūkių grūdais arba UAB „Biofabriko“ pagamintais kombinuotais pašarais).

Mitas Nr. 4. Jūrinė žuvis yra sveikesnė nei gėlavandenė.

Jei palyginsite jūrinės menkės ir gėlavandenio karpio kaloringumą, baltymų ir riebalų kiekį, tai pamatysite, kad Lietuvos žuvininkystės ūkiuose išaugintas karpis kur kas pranašesnis prieš jūrinę menkę.

Mitas Nr. 5. Mėsa yra naudingiau ir sveikiau nei žuvis, todėl mėsos reikia valgyti daugiau.

Žuvis yra lengvai virškinamų, aukštos kokybės gyvūninių baltymų šaltinis, kuris maistine verte prilygsta mėsos ir pieno produktų baltymams.

Dėl mėsos naudos mūsų organizmui niekas nesiginčija. Ją valgyti būtina, daugeliui atrodo, kad ji ir lengviau prieinama. Tačiau žuvis yra lengvai virškinamų, aukštos kokybės gyvūninių baltymų šaltinis, kuris maistine verte prilygsta mėsos ir pieno produktų baltymams. Be to, žuvis yra kur kas lengviau virškinama ir joje yra gerokai mažiau nevisaverčių baltymų, pavyzdžiui, elastino ir kolageno nei šiltakraujų gyvūnų mėsoje. Kai kurias žuvis, pavyzdžiui, karpius prekybos centruose galima įsigyti gyvus. O būtent tokia žuvis, pagal mitybos specialistų rekomendacijas, yra pati sveikiausia, iš kurios galima pasigaminti įvairius aukščiausios kokybės, skanius bei naudingus patiekalus. Lietuvos gyventojų racione jaučiamas polinesočiųjų riebalų rūgščių, mažinančių širdies ir kraujagyslių ligų riziką, trūkumas.

NAŽPG
NACIONALINĖ AKVAKULTŪROS IR ŽUVŲ PRODUKTŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJA

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs