Į klausimus, ką reikėtų žinoti apie skydliaukės sveikatą, atsako „Biofirst“ klinikos gydytoja endokrinologė Gintautė Šapokaitė.
– Įvardykite, kokie požymiai atskleidžia, kad skydliaukė nefunkcionuoja taip, kaip reikia?
– Ne veltui skydliaukė yra vadinama „grožio liauka“. Jei pastebite, jog jūsų plaukai ir oda ėmė sausėti, oda darosi šiurkšti, susilpnėja ir lūžinėja nagai, patinsta veidas – tai vieni iš požymių, rodančių, kad jūsų skydliaukė nėra pakankamai aktyvi ir gamina pernelyg mažai hormonų, tad pasikeitusi išvaizda išties svarbu.
Nevaldoma medžiagų apykaita – dar vienas požymis, ypač jeigu nesiseka sumažinti svorio nei sportuojant, nei reguliuojant mitybą. Nevaldomai didėjantis ar staiga sumažėjęs svoris taip pat gali pranešti apie sutrikusią hormonų pusiausvyrą.
Kai skydliaukė per aktyvi – pagreitėja medžiagų apykaita, organizmas greitai išnaudoja visą energiją ir pradeda jausti jos „badą“, todėl kūno svoris smarkiai mažėja. Sulėtėjus skydliaukės veiklai vyksta priešinga reakcija – hormonų trūkumas lemia tukimą.
Nepaaiškinamas temperatūrų svyravimas, kai net ir šiltai apsirengus jums šąla kojos, jaučiate nuolatinį drebulį ir šaltį, taip pat yra skydliaukės sutrikimo požymis. Nuolatinis šaltis gali krėsti dėl nepakankamo hormonų kiekio skydliaukėje, kadangi ji rūpinasi ir kūno temperatūros palaikymu. Sutrikus skydliaukės veiklai, nepriklausomai nuo fizinio krūvio ar oro temperatūros, galite gausiai prakaituoti ar netoleruoti karščio.
Nenurašykite prastos emocinės savijautos. Tapote viskam apatiški, kankina prasta nuotaika, mieguistumas, pablogėjo atmintis ir sunku susikaupti? Tokia organizmo reakcija į hormonų pokyčius dažnai painiojama su depresijos požymiais, tačiau jie gali įspėti, kad skydliaukė negamina pakankamo hormonų kiekio. Per didelis hormonų kiekis taip pat negerai: kankina nemiga, kyla nerimas, apima nepaaiškinamas jėgų antplūdis.
Verta išskirti ir širdies sutrikimus. Jei jūsų širdis pradėjo dirbti daug silpniau, jos ritmas tapo retesnis nei įprastai, atsiranda širdies permušimų, gali būti, jog tai liudija apie skydliaukės hormonų sumažėjimą. O jei širdies plakimas padažnėjo, ji plaka netolygiai – galima įtarti suaktyvėjusią skydliaukės veiklą.
Vaisingumo problemos turi daug priežasčių, tačiau viena jų yra ir sutrikusi skydliaukės veikla.
– Sakykite, kokias pagrindines funkcijas atlieka skydliaukė?
– Skydliaukė – drugelio formos liauka – yra prekinėje kaklo dalyje priešais trachėją. Šis organas gamina svarbius hormonus: tiroksiną (T4), trijodtironiną ir kalcitoniną, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą. Kalcitoninas skatina kalcio kaupimąsi kauluose. Tiroksinas reguliuoja medžiagų apykaitą, kuo jo daugiau cirkuliuoja kraujyje, tuo medžiagų apykaita greitesnė.
Išsiderinus skydliaukės veiklai trinka miegas, vysta oda, pakrinka nervai.
Jei šio hormono išskiriama per mažai, vystosi hipotirozė, kai per daug – hipertirozė. Šia liga moterys serga gerokai dažniau nei vyrai. Skydliaukė atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio kiekį kraujyje, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklą ir kt. Neatsitiktinai ji dar vadinama grožio, gero miego liauka, nes išsiderinus skydliaukės veiklai trinka miegas, vysta oda, pakrinka nervai.
– Kokios ligos gresia, jeigu skydliaukė neatlieka savo funkcijų?
– Jei skydliaukės veikla sulėtėja, nustatoma dažniausiai pasitaikanti skydliaukės liga – skydliaukės hipofunkcija , kitaip vadinama hipotiroze. Simptomai – nuovargis, didelis jautrumas šalčiui, sulėtėjęs mąstymas, galvos skausmas, patinimai veide ir skysčių susilaikymas, sausa oda, lūžinėjantys nagai, vidurių užkietėjimas, menstruacijų sutrikimai, pastojimo problemos, sąnarių skausmingumas ir kt. (Sutrikus skydliaukės funkcijai nebūtinai turi pasireikšti visi šie požymiai, pakanka jų kelių).
Negydant skydliaukės padidėja cholesterolio kiekis organizme, pakyla arterinis kraujo spaudimas, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, koronarinės širdies ligos simptomai, vystosi osteoporozė, gali kilti pavojus ir žmogaus gyvybei.
Skydliaukės veiklos sutrikimus gali išprovokuoti hormonų pokyčiai prieš menopauzę, per nėštumą, brendimą, taip pat žindymo laikotarpiu. To priežastis neretai būna ir jodo trūkumas organizme, ilgą laiką vartojami hormoniniai kontraceptikai, stiprus stresas, netinkama mityba. Tam turi įtakos ir aplinkos užterštumas, padidėjęs radiacinis fonas bei kt.
– Kaip nuo skydliaukės priklauso hormonų veikla?
– Nuo skydliaukės hormonų priklauso organizmo medžiagų apykaita. Ji veikia kaip metabolinis stimuliatorius. Normaliam augimui būtinas normalus skydliaukės funkcionavimas. Sutrikus jos veiklai įvairiuose organuose ir audiniuose kaupiasi medžiagų apykaitos produktai ir nukenčia šių organų funkcija.
Dar skydliaukės hormonai reguliuoja kūno temperatūrą, tiesiogiai veikia širdies raumenį, reguliuoja kraujospūdį, vidaus organų, kepenų, inkstų, būklę.
– Ar tiesa, kad dėl skydliaukės problemų galimas nevaisingumas?
– Mėnesinių ciklo sutrikimus jaučia beveik trečdalis skydliaukės ligomis sergančių moterų. Dėl skydliaukės veiklos sutrikimo galite susidurti su sunkumais, norėdama susilaukti vaikelio, patirti dažnus persileidimus. Besilaukiančioms sumažėjęs skydliaukės hormonų kiekis gali net atsiliepti vaisiaus vystymuisi.
Būtina žinoti, kad skydliaukės liga sergančių pacientų 50 proc. vaikų paveldi skydliaukės ligos geną.
– Kokie gydymo būdai padeda išspręsti skydliaukės problemas?
– Jei išsivystė hipotirozė – dažniausiai autoimuninės kilmės ar po skydliaukės operacijos, būtinas pakaitinis hormonų gydymas, skiriamas levotiroksinas.
Jei skydliaukės veikla padidėjusi – tirotoksikozė, pavyzdžiui, esant Greivso ligai, skiriami vaistai, stabdantys skydliaukės veiklą. Jei liga linkusi atkristi, įprastas gydymas neefektyvus, tenka taikyti gydymą radioaktyviu jodu ar net skydliaukės operacija.
Neretai būna normali skydliaukės veikla, tačiau randami dideli ar pakitę skydliaukės mazgai, tuomet taip pat skydliaukė operuojama.
– Ar skydliaukės sutrikimai yra paveldimi?
– Skydliaukės sulėtėjimas – hipotirozė būna paveldima, jei ją lemia autoimuninis sutrikimas. Todėl jei šeimoje yra sergančiųjų ar sirgusiųjų skydliaukės ligomis (taip pat ir hipertiroze), patartina dažniau profilaktiškai pasitikrinti jos veiklą ir kitiems namiškiams, labiausiai vaisingo amžiaus moterims, nes joms dažniau pasireiškia skydliaukės veiklos sutrikimai.
Taip pat reikėtų neprarasti budrumo, nes autoimuninė liga neretai prasideda pagreitėjusia skydliaukės veikla – tirotoksikoze, tad simptomai būna priešingi hipotirozei.
Būtina žinoti, kad skydliaukės liga sergančių pacientų 50 proc. vaikų paveldi skydliaukės ligos geną. Vienai iš 50-ies moterų hipotireozė diagnozuojama nėštumo metu. Su amžiumi taip pat didėja skydliaukės ligos rizika.
– Ar gali sutrikusi skydliaukės veikla būti supainiota su kitomis ligomis?
– Be abejo, gali būti supainiota todėl, kad sutrikus skydliaukės veiklai pasireiškia simptomai, būdingi tam tikroms ligoms – širdies, ginekologiniams ir kitiems sutrikimams. Pavyzdžiui, padidėjus skydliaukės veiklai (esant hipertirozei) padidėja jautrumas, dirglumas, dažnai keičiasi nuotaikos, vargina rankų drebulys, širdies permušimai, karščio bangos ir padidėjęs prakaitavimas (lengva supainioti su premenopauzės simptomais).
Na, o susilpnėjus skydliaukės veiklai, vystosi hipotirozė. Jai būdinga bendras silpnumas, bloga nuotaika, vangumas, mieguistumas, padidėjęs jautrumas šalčiui. Taip pat sausėja oda, užkietėja viduriai, be priežasties padidėja svoris (maždaug 2–5 kg) ir sutrinka menstruacijų ciklas.
Sergant skydliaukės ligomis, nėščiosioms didėja persileidimo rizika. Neretai vangumas, apatija, atminties sutrikimai klaidingai būna supainiojami su depresija ar net Alzheimerio liga.
– Kada rekomenduojama kreiptis į gydytoją endokrinologą?
Į gydytoją endokrinologą rekomenduojama kreiptis, jei:
-
Šokinėja kraujospūdis, suaktyvėjo širdies ritmas, nuolat virpa rankos ar visas kūnas;
-
Be priežasties nuolat keičiasi nuotaika, vargina slogutis, nerimas, išryškėjo depresijos simptomai;
-
Tapote jautresnė šalčiui, muša karštis, pagausėjo prakaitavimas;
-
Išsausėjo oda, ėmė slinkti ir sausėti plaukai, padaugėjo spuogų, pigmentinių dėmių;
-
Nuolat jaučiate silpnumą, būnate mieguista, greitai pavargstate;
-
Be priežasties ėmė augti arba kristi svoris;
-
Atsirado išskyrų iš krūtų spenelių (tiek moterims, tiek vyrams);
-
Padidėjo plaukuotumas, sutriko mėnesinių ciklas;
-
Sumažėjo lytinis aktyvumas, o vyrams sutriko erekcija;
-
Padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje;
-
Sumažėjo ar padidėjo kalio, natrio, kalcio kiekis kraujyje;
-
Ėmė vystytis osteoporozė, retėti kaulai;
-
Padidėjo kaklo apimtis, apčiuopiate mazgelių kakle.
