– Pirmiausia – kuo ypatingi augaliniai aliejai? Ir kuo skiriasi skirtingų rūšių aliejų sudėtis?
– Aliejaus kokybė ir poveikis sveikatai turėtų būti vertinami keliais aspektais. Svarbu, kokia aliejaus riebalų rūgščių sudėtis, vitaminų, antioksidantų kiekis bei koks oksidacinis stabilumas. Aliejuose yra keletas riebalų rūgščių rūšių: sočiosios, mononesočiosios, polinesočiosios. Šios rūgštys turi skirtingą poveikį sveikatai.
Taigi aliejai yra įvairių riebalų rūgščių mišiniai. Tačiau vyraujanti sudėtyje riebalų rūgščių rūšis yra viena. Pagal tai aliejus priskiriamas vienai ar kitai grupei.
Palmių, kokosų aliejus turi daug sočiųjų riebalų rūgščių. Sotieji riebalai didina lėtinių ligų riziką, tačiau šie riebalai stabilesni kaitinant.
Alyvuogių, avokadų aliejuje vyrauja mononesočiosios Omega-9 riebalų rūgštys. Daug kam teko girdėti apie Viduržemio jūros dietą. 1960 m. atlikus septynių šalių gyventojų sveikatos tyrimą, paaiškėjo, kad Graikijos bei kitų Viduržemio jūros regiono šalių gyventojai rečiau serga širdies ligomis, nors ir gausiai vartoja riebalų. Pasirodė, kad pagrindinis riebalų šaltinis jų racione buvo alyvuogių aliejus, kurio pagrindinė sudedamoji riebalų rūgštis – mononesočioji Omega-9.
Mononesočiosios riebalų rūgštys nėra nepakeičiamos – tai reiškia, kad mūsų organizmas gali jų pasigaminti pats. Tačiau tai nesumenkina jų naudos. Dabar jau žinoma, kad Omega-9 didina DTL (gerojo) cholesterolio koncentraciją, mažina MTL (blogojo), gerina jautrumą insulinui, mažina lėtinį uždegimą. Matyt, dėl šių riebalų rūgščių savybių Viduržemio jūros regiono gyventojai rečiau serga tam tikromis ligomis.
