– Apie psoriazę, dar kitaip vadinamą žvyneline, kalbėta nemažai, tačiau ją vis dar lydi daugybė mitų. Gydytojau, kas tai per liga, kas ją sukelia, ar ja galima užsikrėsti nuo kito žmogaus?
– Tai daugybės veiksnių išprovokuojama uždegiminė liga, kai odos ląstelės pradeda pernelyg greitai dalintis, atsiranda paraudusių, sustorėjusių, pleiskanojančių ir kartais lyg žvyno sluoksniu padengtų plokštelių ant odos. Liga gali būti paveldima: jei žvyneline serga abu tėvai, vaikas turi iki 40 proc. tikimybę taip pat kentėti nuo jos simptomų. Ligai įtakos gali turėti ir kitos organizmo ligos, polinkis į nutukimą, aukštas kraujospūdis, patiriamas stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir nikotinu.
Ligos eiga nenuspėjama: bėrimų gali atsirasti ant viso kūno, dažnai pirmieji požymiai atsiranda skalpo odoje. Neretai bėrimai progresuoja palaipsniui, o pasitaiko, kad atsiranda tik patyrus didesnį stresą, vėliau pranyksta ir niekada nebepasikartoja. Ypač svarbu kuo daugiau apie žvynelinę žinoti aplinkiniams, nevengti sergančiųjų – ši liga nėra užkrečiama, neįmanoma pernešti jokios infekcijos kitiems žmonėms, nes tai nėra infekcinė liga.
– Kokie dažniausi psoriazės simptomai ir kaip ši liga nustatoma?
– Ji gali pasireikšti įvairiai: pažeisti ne tik odą, bet ir nagus bei sąnarius. Odos bėrimai primena žvynais padengtas plokšteles, kurios nesunkiai nusiima, tuomet galima pamatyti kraujo lašelį. Dažniausiai bėrimai pastebimi ant skalpo, alkūnių, kelių, sėdmenų, už ausų, retesniais atvejais – tarpvietėje, kirkšnyse, pažastyse, o moterims – po krūtimis. Labai nedidelei daliai pacientų žvynelinė prasideda izoliuotu nagų pažeidimu: tai mažos duobutės ant nago, jis atrodo kaip subadytas adatėlėmis, nago plokštelė palaipsniui atsiskiria nuo guolio. Maždaug trečdaliui pacientų kelių ir riešų sąnarių skausmai būna pirmieji šios ligos požymiai. Svarbiausia, kad, ligai jau pažeidus sąnarius, vis dar gali nebūti jokių bėrimų ant odos.
Dermatovenerologams ligą nustatyti dažniausiai nesudėtinga, pakanka išsamios odos apžiūros su dermatoskopu ir bėrimų atsiradimo aplinkybių – kaip ir kur beriama, ar tai tipinės vietos. Kartais net kyla konfliktų, nes pacientai mano, kad ligai nustatyti reikalingi specialūs tyrimai. Aišku, būna visko. Esant netipiniams atvejams gali būti atliekama odos biopsija, bet to prireikia maždaug vienam iš tūkstančio žmonių.
– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai suserga psoriaze?
– Deja, neįmanoma prognozuoti, kaip ir kokiame amžiuje žmogus susirgs – žvynelinė nesirenka pacientų pagal amžių ar socialinį statusą. Serga net vaikai, tai sudaro apie 10 proc. visų atvejų. Kartais bėrimai pasirodo net trejų metų amžiaus vaikams. Kartais pirmieji ligos simptomai pasirodo sulaukus net 60 ar daugiau metų amžiaus, pavyzdžiui, netekus sutuoktinio ar patyrus kitą stiprų emocinį stresą. Vis dėlto dažniausiai liga pasireiškia pradėjus suaugusiojo gyvenimą, kai gyvenimas tampa sudėtingesnis – patiriama daugiau streso, tenka mokytis gyventi savarankiškai.
– Ar galima psoriazę vadinti sezonine liga?
– Tikrai taip. Sergantys žvyneline pagerėjimą dažniausiai jaučia vasarą – tuomet žmogus gauna didesnę lokalią imunosupresiją odoje sukeliančių ultravioletinių spindulių dozę, šiuo metų laiku matome mažiau sunkių atvejų, kreipiasi ne tiek daug pacientų. O rudenį, sumažėjus saulės spindulių, nemažai kam prasidėjus naujam gyvenimo etapui, išaugus streso lygiui, besikreipiančiųjų į medikus padaugėja. Taip pat jau esami pacientai kreipiasi dėl fototerapijos procedūrų. Esant tokiai padėčiai, ne veltui rudenį, spalio 29-ąją, minime tarptautinę psoriazės dieną, kuri skirta priminti, kad egzistuoja tokia liga ir ji ypač pastebima šiuo laikotarpiu.
– Lietuvoje psoriaze serga apie 120 tūkst. žmonių. Ar šie skaičiai išsiskiria Europos ir pasauliniame kontekste?
– Nelabai, nesame kažkuo išskirtiniai pagal šiuos skaičius, mat pasaulyje žvynelinės paplitimas svyruoja maždaug tarp 1–3 proc. visos populiacijos. Tiesa, ši liga labiau paplitusi tarp azijiečių.
– Išsiaiškinus, kas tokia psoriazė, būtina pakalbėti ir apie ligos formas.
– Jos skirstomos pagal lokalizaciją – vietą, kurioje atsiranda, ir morfologiją – bėrimų pobūdį. Daugiau nei 70 proc. visų atvejų sudaro paprastoji žvynelinė, pasireiškianti skalpo ir alkūnių, kelių srityse. Rečiau diagnozuojama delnų ir pado srityse pasirodanti ligos forma, kuri išsiskiria daugybiniais pūlinukais, sukietėjusia ir sustorėjusia oda, skausmingais įtrūkimais. Kartais žmonės dėl šių simptomų tampa nedarbingi. Turėjau IT srityje dirbusį pacientą, kurio rankas paženklino tokie skausmingi įtrukimai, jis negalėjo ištiesti pirštų, jie nuolat buvo sulenkti, pacientą lydėjo didžiulis skausmas. Tad žmogus negalėjo dirbti, nors su rankomis reikėjo spaudyti klavišus, o ne užsiimti daug fizinės jėgos reikalaujančiais darbais.
Raukšlių žvynelinė diagnozuojama, kai bėrimai atsiranda kūno raukšlėse: po krūtimis, bamboje, pažastyje ir panašiai. Deja, tai gydymui gana atspari ligos forma. Lašinė žvynelinės forma pasireiškia staigiai atsirandančiais, į smulkius lašelius panašiais bėrimais ant viso kūno. Dažniausiai šią ligos formą išprovokuoja koks nors paprastas infekcinis susirgimas, pavyzdžiui, peršalimas ar angina. Tiesa, tai gali būti vienintelis ir daugiau niekada nepasikartojantis atvejis – tuo ši forma skiriasi nuo kitų, kurios dažniausiai yra lėtinės. Viena sunkiausių ligos formų – generalizuota pustulinė žvynelinė, kai pacientams būdingi aukšti uždegiminiai rodikliai, karščiavimas, sepsio ir kitų komplikacijų pavojus. Sergantys šia žvynelinės forma turi būti hospitalizuojami, nes gali grėsti pavojus jų gyvybei. Kita gyvybei pavojinga ligos forma – 1–3 proc. visų pacientų kamuojanti eritrodermija, kai daugiau nei 70 proc. kūno odos tampa raudona, skausminga, pleiskanoja, byra. Tuomet reikia intensyvios priežiūros ir rimto gydymo ligoninėje.
– Kartais žvynelinę lydi ir kitos ligos. Kokios dažniausios? Kaip jos veikia ligos sunkumą?
– Psoriazė tikrai susijusi su labai daug gretutinių ligų ir problemų. Vienos jų – psichologinės: sergančiuosius kamuoja depresija, nerimas, jie dėl visuomenėje stigmatizuojamos ligos nebenori bendrauti su kitais, kompleksuoja, slepia odą po drabužiais, nemažai daliai pacientų gali kilti minčių apie savižudybę. Dalis sergančiųjų griebiasi svaigalų, išsivysto alkoholizmas. Žvynelinė susijusi ir su metaboliniu sindromu, kai ligos eigai įtaką daro nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolis, virškinimo ligomis, kepenų suriebėjimu, storosios žarnos uždegimą ir opas sukeliančiu opiniu kolitu, akių ir kardiovaskuline patologijomis. Esant pastarajai, gerokai padidėja infarkto ar insulto tikimybė, mirties rizika. Nustatyta, kad dėl to žvyneline sergančių pacientų vidutinė gyvenimo trukmė yra maždaug 4 metais trumpesnė.
Įdomu, kad dėl organizme padidėjusio cholesterolio lygio skiriami statinai mažina uždegimą organizme ir kartu lengvina žvynelinės simptomus. O sunkioms uždegiminėms žarnyno ligoms ar akių patologijai gydyti taip pat skiriama ir žvynelinę įveikti padedanti biologinė terapija.
– Nors ligos atvejų būna išties sunkių, dažnai bandoma gydytis patiems. Kaip padėtį gali komplikuoti žmonių nenoras kreiptis į medikus?
– Taip, didelė problema, kad į medikus kreipiamasi ne iškart. Kartais tiesiog parausta mažas plotelis, oda pleiskanoja, tad nematoma tokio poreikio. Kartais, kreipiantis į mažose, regioninėse ligoninėse dirbančius gydytojus, skiriami lokalūs ir ribotą laiką padedantys vaistai, nėra paaiškinama, kaip jais naudotis ir kokios tolimesnio gydymo galimybės. Tad liga grįžta, žmonės nustoja tikėti ir pasitikėti gydytojais. Deja, vengiant kreiptis į specialistus ir esant sunkiai ligos formai, galimi negrįžtami sąnarių pažeidimai – išsisukioja rankų ir kojų pirštai, dėl to sutrinka jų funkcija. Ilgainiui progresuoja ir nagų pažeidimai, gali prisidėti nagų grybelis, kuris negydomas kartais tampa atvirais vartais infekcijai plisti organizme.
Žmonės užsiima ir savigyda, atsisukama į alternatyviąją mediciną. Pavyzdžiui, naudojami internetu ar net turguose pardavinėjami kiniški tepaliukai, kurie, tvirtinama, pagaminti tik iš žolelių ir yra labai efektyvūs. Vis dėlto buvo ir skandalų, kai šiuose preparatuose rasta itin daug pačių stipriausių lokalių gliukokortiko steroidų, kurie negali būti naudojami ant veido, nes sukelia negrįžtamą odos atrofija, dėl jų išryškėja kapiliarai. Kitaip sakant, šiuos tepaliukus naudojantis žmogus gali visam gyvenimui susigadinti veido odą. Taip pat, norėdami palengvinti žvynelinės simptomus, žmonės daug deginasi saulėje. Deja, saulė ne tik padeda, bet ir kenkia, didina odos vėžio riziką, skatina senėjimo procesus, tad ja piktnaudžiauti nereikėtų. Reikia suprasti, kad deginimasis ar soliariumų paslaugos nėra tokios pat kaip fototerapijos procedūros, kurių metu naudojami didžiausią efektyvumą gydant turintys siauro spektro ultravioletiniai B spinduliai.
– Negydoma psoriazė pažeidžia ne tik odą. Kokios žalos žmogaus organizmui ji dar gali padaryti?
– Ligai progresuojant ir nesiimant veiksmų, žmogus galiausiai gali būti paguldytas į ligoninę, vaikščioti į procedūras, o tai atima net mėnesį ir daugiau jo gyvenimo – tai turi didelę neigiamą socioekonominę įtaką. Negydant sąnarių psoriazės, žmogus gali tapti neįgalus visam gyvenimui. Blogiausia, kad nekreipdamas dėmesio į ligą ir jos simptomus žmogus gali mirti – tiek dėl atsiradusios depresijos, tiek dėl alkoholizmo, o ligai išplitus po visą kūną didėja sepsio – kraujo užkrėtimo – pavojus.
– Kokie dažniausi psoriazės gydymo metodai?
– Visi žvyneline sergantys pacientai turi išmokti žodį „emolientai“. Tai taip vadinami odą drėkinantys kremai be vaistinių medžiagų, kurie užtikriną normalią odos barjerinę funkciją – tai labai svarbu siekiant užkirsti kelią atsirasti naujiems bėrimams. Tai aktualu visiems žmonėms, kurie ne tik serga žvyneline, bet ir turi kitų odos problemų – kasdienis emolientų vartojimas turi tapti įpročiu: iškart po dušo, kol kūno oda dar drėgna, reikėtų susitepti kūno odą šiuo kremu.
Taigi, jei sergama nesunkia žvynelinės forma, kai pažeista mažiau nei 10 proc. kūno ploto (tai prilygsta 10 paciento delnų plotui), skiriami lokalūs ir visiškai Lietuvoje kompensuojami vaistai. Jei to nepakanka, taikoma fototerapija – lokali tam tikroms vietoms ar sisteminė visam kūnui. Jei sergama sunkesne ligos forma, t. y. pažeista daugiau nei 10 proc. kūno odos ploto ar bėrimai matomi ant plaštakų ar veido, liga turi didelę įtaką gyvenimo kokybei, skiriamas sisteminis gydymas leidžiamais ar geriamais vaistais. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, pirmiausiai privaloma išbandyti tradicinį sisteminį vaistą – metrotreksatą (ar acitretiną). Jis padeda pusei pacientų atsikratyti 75 proc. kūno bėrimų, bet kitai pusei nėra toks efektyvus. Blogiausia, kad apie 10 proc. pacientų šio vaisto netoleruoja, juos nuolat pykina, jie yra nedarbingi.
Jei gydymas tradiciniais sisteminiais vaistais yra neefektyvus arba netoleruojamas, tuomet skiriamas gydymas biologine terapija – tai po oda ar į veną švirkščiami baltymai, kurie veikia tam tikras, specifines uždegimo grandis organizme. Pacientui pakanka 4–6 kartus per metus susileisti vaistų dozę ir jis visai gali pamiršti ligą, išnyksta net sąnarių skausmai, užkertamas kelias ligos progresavimui. Iš praktikos galiu pasakyti, kad vos po mėnesio gydymosi sugrįžta besišypsantys, laimingi pacientai, kurie negali patikėti, kad išnyko visi, kartais ir 20 metų kamavę bėrimai. Tai įmanoma. Biologine terapija gali būti gydomi ir vaikai nuo 6 metų.
Deja, nors Lietuvoje prieinami naujausi vaistai, jie kompensuojami, bet gydymas biologine terapija kompensuojamas tik trečio lygio dermatologijos paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose: Santaros, Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ir respublikinėje ligoninėse, bei Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse. Tiesa, yra ir pozityvių ženklų: anksčiau pacientai negalėjo iškart gauti paties geriausio vaisto, turėjo pusę metų naudoti pigiausią vaistą, tuomet – antrą pagal pigumą, taip turėjo būti „žaidžiama“, kol su mažiausia kaina gaunamas neblogas efektas, bet nuo šių metų gydytojams, jei jie mato poreikį, paliekama teisė iškart skirti naujausią ir efektyviausią vaistą.
– Psoriazei gydyti svarbus ir gyvenimo būdas. Ar ligos gydymas priklauso nuo žalingų įpročių, psichologinės sveikatos, mitybos?
– Tikrai taip. Neigiamos įtakos žvynelinei turi kanabinoidų, narkotikų ir alkoholio vartojimas. Taip pat rūkymas, kuris susijęs su didesniu streso lygiu – norint jį sumažinti ilgainiui vartojama dar daugiau nikotino, bet taip išsiskiria tik daugiau streso hormonų ir patenkama į uždarą ratą. Deja, taip palaikomas lėtinis uždegimas ir ligos eiga tik blogėja.
Su ligos eiga susijusi ir mityba. Sergant žvyneline patariama praktikuoti Viduržemio jūros dietą, mitybos racione pagausinti vaisių ir salotų, naudoti omega 3 riebalus, visiškai atsisakyti greitojo maisto, saldumynų ir bandelių. Kitaip sakant, reikia laikytis sveikos gyvensenos principų, sveikai maitintis, pakankamai miegoti ir palaikyti fizinį aktyvumą – tuomet gerėja žvynelinės eiga, mažėja cholesterolio kiekis ir spaudimas. Tiesa, daug kam taip sveikai gyventi yra nerealistiška, juk reikia įdėti nemažai pastangų, laikytis režimo, atrodo, kad paprasčiau iškart gauti vaistus.
– Ką patartumėte sergantiems psoriaze?
– Be sveikos gyvensenos taip pat reikėtų gerinti savo emocinę būklę, kuri yra ne ką mažiau svarbi už fizinę sveikatą. Tad jei kamuoja nuolatinis nerimas, dėl bėrimų negalima užmigti, nereikėtų bijoti kreiptis į specialistus. Ypač kai ne visada viskas pavyksta greitai, kartais su ligos simptomais tenka gyventi ir dešimtį metų.
Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.