Neseniai viešojoje erdvėje buvo skelbta, kad šią savaitę į Lietuvą atkeliauja ne tik vasariška šiluma, bet ir dulkės. Apie tai, kokia situacija dabar, ko tikėtis dar labiau pavasarėjant, ir kas tai lemia 15min kalbėjosi su NVSC atstove I.Taraškevičiene.
– Pastaruoju metu dažnai pasirodo pranešimų apie padidėjusią oro taršą. Tad pirmiausia noriu paklausti, ar tai yra dažnas reiškinys tokiu metų laiku, o gal šie metai išskirtiniai? Kokios to priežastys?
– Kiek man teko domėtis ir skaityti europiniuose visuomenės sveikatos portaluose, viskas – dėl klimato kaitos. Kadangi yra labai sausa, vėjas palankių krypčių, rašoma, kad kietųjų dalelių pliūpsnis pradėjo pasireikšti itin dažnai. Žinoma, didžiausias poveikis jaučiamas ne Lietuvoje, bet pietinėse Europos šalyse. Bet, jei yra palankios krypties ir pakankamai stiprus vėjas, tai žinoma, kad esame paveikiami ir mes.
Dėl klimato kaitos oro tarša gali būti dažnesnė ir stipresnė.
– Pranašauta, kad savaitės pradžioje oro tarša bus ypač padidėjusi. Rekomenduojama vengti leisti laiką lauke. Visgi, oras toks, kad išbūti namuose sudėtinga – šiluma visus vilioja į lauką.
Ar šiuo metu yra saugu ir sveika mėgautis grynu oru ir išsiilgta saule?
– Jeigu mes vadovaujamės objektyviais duomenimis, gaunamais iš Aplinkos apsaugos agentūros oro stebėsenos stotelių, tai jos nei pirmadienį, nei antradienį nerodė nieko išskirtinio. Taip, oro tarša šiek tiek padidėjusi, bet medicinoje svarbiausia yra dozė – kiek to teršalo gaunama. Todėl, sakyčiau, kad dėl oro taršos šiuo metu pavojaus būti lauke nėra.
Tačiau į kai ką norėčiau atkreipti dėmesį: mes šiandien neturime vieno veiksnio, dėl kurio gali pablogėti savijauta po pasibuvimo lauke. Jau pradėjo žydėti medžiai ir krūmai – turime ir žiedadulkių. Turime ir smėlio dulkių. Gerai, kad tos dulkės yra pakankamai didelės, todėl suerzins tik viršutinius kvėpavimo takus: nosį ir gerklę, kurią gali pradėti perštėti, bet jų koncentracija ore nėra didelė, tad paveiki tik jautresniems žmonėms.
Kitas veiksnys – oro tvankumas. Kai susideda keli veiksniai, poveikis tampa stipresnis. Jei žmogus netoleruoja karščio arba yra netinkamai apsirengęs, jis gali tikrai jausti tam tikrą diskomfortą.
– Viešojoje erdvėje neretai tenka matyti, kaip bendruomenės savarankiškai arba su seniūnija tokiu atveju laisto gatves, kiemus. Ar tai išeitis, ar truputį saviapgaulė?
– Tuo konkrečiu momentu, kai pilate vandenį, žinoma, jūs kažkiek dalelių nusodinate, bet tik toje zonoje, kur laistote. Vis dėlto tai nėra veiksminga priemonė, kadangi norimas rezultatas gali būti trumpalaikis, o laistydami mes tik eikvojame vandens resursus, kurie labai svarbūs, kai sausa ir karšta.
Kuo mes galėtume prisidėti, tai patys pasistengti neteršti. Jeigu įmanoma, mažiau važiuokime automobiliais, nedeginkime laužų ir nekepkime mėsos ant grotelių.
Gerai tai, kad šiuo metu jau šilta ir dauguma gamtos teršėjų, kūrenančių individualius namus bet kuo, šildymo sezoną jau yra pabaigę, todėl ir deginimo metu išsiskiriančios medžiagos nebeteršia aplinkos.
– Kaip manote, ar daugės atvejų, kada oro tarša bus didesnė už saugią sveikatai?
– Mes labai daug ką siejame su klimato kaita ir turbūt jau nereikia sau įrodinėti, kad nieko nevyksta – šilti orai atėjo pakankamai anksti. Užterštumas, kada dulkių ore yra ne dėl gaisrų (nors ir jų rizika, kai karšta ir sausa, taip pat padidėja), labai smarkiai priklauso nuo gamtinių sąlygų. Pavyzdžiui, jei ilgai nėra lietaus, mes tikrai galime tikėtis tokių reiškinių. Nulijęs lietus ir pasikeitusi vėjo kryptis pagerina oro taršos situaciją pakankamai greitai.
Bet, manyčiau, turėtume galvoti, jog tokių epizodų bus vis dažniau.
Stebėti oro kokybės rodiklius gali kiekvienas – ši informacija kasdien atnaujinama ir pateikiama ČIA.
