Kuo gi ypatingas vitaminas D
Anksčiau riebaluose tirpaus vitamino D trūkumas buvo siejamas tik su neigiamu poveikiu kauliniams audiniams bei osteoporoze, tačiau šiandien mokslininkai, remdamiesi daugybe tyrimų, teigia, kad vitaminas D dalyvauja praktiškai visuose organizme vykstančiuose procesuose ir yra atsakingas už daugelio organizmo funkcijų ir organų veiklą: imuninės, kaulų, endokrininės, nervų sistemos, raumenų funkcijos, kvėpavimo takų, kraujagyslių, smegenų ir pan.
Pastaruoju metu ypač daug dėmesio buvo skiriama moksliniams tyrimams, kokį poveikį vitaminas D turi imuninei sistemai. Žinia, pasaulio gyventojų sveikata dėl patogaus gyvenimo būdo prastėja, todėl ši tema labai aktuali. Paskelbta nemažai studijų apie vitamino D sąsajas su virusinėmis kvėpavimo takų ligomis bei gripu: nustatyta, kad esant jo trūkumui minėtomis ligomis sergama dažniau.
Didelė vitamino D stoka peršalimo ligų ir gripo riziką padidina net apie 40 proc.
Pasak JAV mokslininkų, didelė vitamino D stoka peršalimo ligų ir gripo riziką padidina net apie 40 proc., o britų mokslininkai teigia, kad šis vitaminas padeda apsisaugoti net nuo bronchito bei plaučių uždegimo. Todėl natūralu, kad šis vitaminas minimas tarp svarbiausių medžiagų, kurios mūsų organizmui būtinos šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Pats žmogus paprastai dažniausiai nesusimąsto, kad jam gali trūkti vitamino D, kadangi jo stokos simptomai yra gana bendriniai – nuovargis, sumažėjęs darbingumas, prasta nuotaika ir pan. Paprastai jie „nurašomi“ stresui, persidirbimui ir kitiems neigiamiems aplinkos veiksniams. Dažnai kamuojančius peršalimus žmogus taip pat sieja labiau su pasekme – susilpnėjusiu imunitetu, bet ne su priežastimi – vitamino D stoka. Tačiau statistika rodo, kad daugiau nei 70 proc. populiacijos turi vitamino D stoką ar nepakankamumą.
Vitamino D poveikis imuninei sistemai
Tam, kad imuninė sistema gerai funkcionuotų, jai reikia atitinkamų sąlygų. Ir viena iš jų – pakankamas vitamino D kiekis organizme. Daugybė tyrimų parodė, kad visos organizmo imuninės ląstelės turi vitamino D receptorius. Kai į mūsų organizmą patenka virusas ar kitoks mikroorganizmas, vitaminas D jungiasi prie šių receptorių ir paskatina tam tikro baltymo, atsakingo už mikroorganizmų sunaikinimą, sintezę. Taigi vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. O jei vitamino D organizme trūksta, imuninė sistema negali efektyviai kovoti su į organizmą patekusiu mikroorganizmu, todėl žmogus suserga.
Pasak Kopenhagos universiteto mokslininkų, tyrinėjusių vitamino D poveikį imuninei sistemai, vitaminas D suaktyvina vadinamąsias T ląsteles. Kad kovotų su infekcija, šios ląstelės pirmiausiai turi „persiorientuoti“ iš neaktyvių imuninių ląstelių į ląsteles–žudikes, kurių tikslas – aptikti ir sunaikinti visus virusus ir bakterijas organizme. Tačiau jeigu kraujyje trūksta vitamino D, jos ir toliau lieka „miego“ būsenoje.
Natūralūs vitamino D šaltiniai – apgaulingi
Pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis yra saulė. Žmogaus odą veikiant saulės spinduliams užtikrinama iki 90 proc. organizmo vitamino D poreikio, tačiau bėda ta, kad kuo toliau, tuo mažiau mes būname atvirame ore, be to, UV spinduliai turi žalingą šalutinį poveikį – jie ne tik sendina odą, bet ir gali sukelti odos vėžį, todėl dermatologai rekomenduoja saugoti odą ją tepant kremais nuo saulės. Per juos UV spinduliai neprasiskverbia, tačiau dėl šios priežasties nesigamina ir vitaminas D.
Pagaliau mūsų platumoje saulė mus lepina ne taip dažnai, kaip pietiečius, be to, kad pasigamintų pakankamas vitamino D kiekis, saulė turi būti pakankamai aukštai danguje, kad jos spinduliai gana stačiu kampu, o taip aukštai pas mus ji „pakyla“ ne visais metų mėnesiais.
Be to, vitamino D sintezė organizme silpnėja su amžiumi. Šiek tiek vitamino D galima gauti su maistu. Daugiausiai jo randama riebioje žuvyje, ikruose, jūros gėrybėse, taip pat kiaušinio trynyje, tačiau tokiu būdu jo gaunamas kiekis nepakankamas, be to, lietuvių mitybos įpročių tyrimai rodo, kad žuvies produktų mes valgome per mažai. Būtent todėl medikai bent jau šaltuoju metų laikotarpiu ir po žiemos rekomenduoja profilaktiškai vartoti vitamino D maisto papildų.
Vitaminas K sinergiškai veikia su vitaminu D, taip maksimaliai padidindamas vitamino D papildų naudą.
Vienas lauke – ne karys: kodėl svarbi medžiagų sinergija
Mokslininkai nuolat tyrinėja įvairių medžiagų poveikį mūsų sveikatai. Nustatyta, kad vitaminas K sinergiškai veikia su vitaminu D, taip maksimaliai padidindamas vitamino D papildų naudą, tuo pačiu sumažindamas galimą vitamino D toksiškumo riziką žmonėms, ilgai vartojantiems didesnes jo dozes. Vitaminas K padeda palaikyti normalų kraujo krešėjimą ir normalią kaulų būklę.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad optimalios vitamino D ir vitamino K koncentracijos yra naudingos kaulų ir širdies bei kraujagyslių sistemų sveikatai. Vitaminų D ir K sinerginės sąveikos rezultate gerėja kaulų mineralizacija, slopinama minkštųjų audinių kalcifikacija ir mažinama kaulų lūžių bei širdies ligų rizika.
Siekdami išsiaiškinti stiprios eskimų sveikatos priežastis ir kodėl jų populiacijoje taip gausu ilgaamžių, mokslininkai surado dar vieną sveikatai būtiną medžiagą – polinesočiąsias riebalų rūgštis Omega-3. Ištyrus tiriamų eskimų kraują paaiškėjo, kad jų organizme yra daug riebiųjų rūgščių – dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno (EPR), kurios ir sudaro Omega-3. Tai nepakeičiamos riebalų rūgštys – organizmas pats jų negamina, todėl jų žmogus gali gauti tik su maistu. O eskimų mityboje buvo ypač gausu žuvies produktų.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad riebalų rūgštys Omega-3 padeda palaikyti normalią širdies ir smegenų veiklą. Be to, tai stiprus antioksidantas, padedantis reguliuoti blogojo cholesterolio kiekį ir kovojantis su laisvaisiais radikalais.
Šių riebalų rūgščių poveikis imunitetui vis dar tyrinėjamas, tačiau manoma, kad Omega-3 stimuliuoja apsaugines organizmo funkcijas keliais aspektais. Pirmiausiai jos tiesiogiai veikia ląstelių membranas, kurios padeda ląstelei išsaugoti drėgmę bei mitybines medžiagas. Jeigu žmogus vartoja daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio turinčio maisto, ląstelių membranos pasidaro ne tokios plastiškos ir tinkamai nebeatlieka savo funkcijos. Taip pat riebalų rūgštys Omega-3 reikalingos su uždegimais kovojančių junginių sintezei.
Maisto papildai, kuriuose yra ir vitamino D, ir vitamino K, skatina efektyvesnį kalcio pasisavinimą ir paskirstymą, tokiu būdu maksimaliai padidindami vitamino D naudą: veiksmingiau stiprinami kaulai, palaikoma geresnė širdies sveikata, raumenų funkcijos, stiprinama imuninė sistema, apsaugo nuo nuotaikų svyravimų. Omega-3 savo ruožtu padeda palaikyti normalią širdies ir smegenų veiklą.
Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.
Straipsnį inicijuoja „Polpharma“.
