„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vitamino B12 trūkumas gali sukelti negrįžtamus padarinius: ką būtina žinoti?

Vasarą atėjus dideliems karščiams dažnas skundžiasi nuovargiu, energijos trūkumu, jaučia silpnumą. Neretai panašiems nemaloniems pojūčiams įtakos turi vitaminų ir kitų organizmui reikalingiausių medžiagų deficitas. Specialistų teigimu, vitaminas B12 dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų ir yra reikalingas visiems organizmo audiniams: kraujagyslių, nerviniams, gleivinės, kraujui ir odai. Maža to, trūkstant šio elemento, kyla rizika žmogui susirgti sunkiomis ligomis.
Nuovargis
Nuovargis / Fotolia nuotr.

Sudėtingas natūralus įsisavinimo procesas

Specialistų teigimu, normaliai organizmo veiklai palaikyti viso yra reikalingi 13 vitaminų, rašoma pranešime žiniasklaidai. B12 nuo kitų grupių vitaminų skiriasi savo kobaltu gausia sudėtimi. Šis mikroelementas yra apsuptas amino rūgščių, todėl jis dar vadinamas kobalaminu.

Mitybos specialistės Monikos Stankevičienės teigimu, šios medžiagos išskirtinai galima rasti tik gyvūninės kilmės produktuose: kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse. Vis dėlto šio elemento įsisavinimas organizme yra itin sudėtingas procesas.

Vitamino B12 galima rasti tik gyvūninės kilmės produktuose: kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse.

„Organizmo gebėjimas įsisavinti vitaminą B12 yra gan komplikuotas. Tam daugiausia įtakos turi gerai funkcionuojanti virškinimo sistema. Net su maistu gaudamas pakankamą vitamino B12 kiekį organizmas ne visuomet jį geba įsisavinti ir pernešti į ląsteles“, – komentuoja mitybos specialistė.

Tarptautiniais tyrimais įrodyta, kad organizmo gebėjimas įsisavinti maistines medžiagas priklauso nuo žmogaus propaguojamo gyvenimo būdo ir žalingų įpročių. Taip pat įtakos turi žmogaus virškinamojo trakto būklė, jo fermentų veikla, stabilus baltymų ir hormonų darbas, kraujotakos greitis, amžius, lytis ir ligos.

Apsisaugojimo priemonė – profilaktiniai tyrimai

B12 yra itin svarbus visiems organizmo audiniams, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi. Kaip teigia specialistė, trūkstant šio vitamino kyla rizika susirgti specifine anemija. Kraujo tyrime svarbu stebėti ne tik hemoglobino rodiklį, bet MCV ir MCH eilutes. Padidėjęs MCV kraujo rodiklis gali būti susijęs su vitamino B12 stoka. Šios ligos simptomai pasireiškia išbalusiomis lūpomis, papilkėjusia ar pageltusia oda, nusilpusiais raumenimis, dažnu oro trūkumu, sumažėjusiu energingumu, perdėtu nervingumu, pykčiu ar depresija. Pastebėjus šiuos simptomus, M.Stankevičienė pataria atlikti kraujo tyrimus.

Vida Press nuotr./Kraujo tyrimas
Vida Press nuotr./Kraujo tyrimas

Taip pat ji pabrėžia, kad pats organizmas vitamino B12 negamina, todėl privalu šio elemento gauti iš maisto produktų. Maža to, šio elemento trūkumas dažnai lemia ir suprastėjusį geležies įsisavinimą. B12 vitamino deficito simptomai gali būti negrįžtami, todėl ankstyva diagnozė ir profilaktiniai tyrimai yra itin svarbūs.

„Net jei kraujo tyrimas nerodo šio vitamino trūkumo, bet jaučiami nerimą keliantys simptomai, kraujo tyrimus vertėtų atlikti periodiškai. Be to, jei sirgote skrandžio, kasos ar kepenų ligomis, turite žemą skrandžio rūgštingumą, esate vegetarai, nevengiate vartoti alkoholio ar jums daugiau kaip 50 metų, patariama vartoti vitamino B12 maisto papildus“, – dėsto mitybos specialistė.

Vis dėlto M.Stankevičienė pabrėžia, kad net vartojant maisto papildus žmogui gali neužtekti taip reikalingo vitamino B12. Organizmas iš įprastų maisto papildų geba įsisavinti tik iki 30 proc. jam reikalingų medžiagų.

Tokiais atvejais specialistai rekomenduoja organizmą stiprinti efektyvaus pasisavinimo technologija (EPT) sukurtais maisto papildais. Šis būdas apsaugo naudingąsias medžiagas nuo suirimo skrandyje ir padidina maisto medžiagų pasisavinimą iki 6 kartų. Dėl EPT technologinio sprendimo maistinės medžiagos pasisavinamos efektyviai, nepriklausomai nuo to, ar žmogus turi virškinimo trakto sutrikimų ar ne.

Kas turėtų vartoti vitaminą B12?

Anot mitybos specialistės, vitamino B12 deficito rizikos grupei priskiriami vegetarai, veganai, kurie mažai valgo arba išvis nevartoja pieno produktų ir kiaušinių. Taip pat žmonės, perkopę 50 metų ribą ir žindančios mamos.

„Žmogaus kūnas gali pats savarankiškai sukaupti vitamino B12 atsargas, kurių užtenka keleriems metams. Senstant, taip pat nėščiosioms ar maitinančioms, daug streso patiriantiems ir intensyviai dirbantiems žmonėms gali gerokai padidėti vitamino B12 poreikis.

123RF.com nuotr./Nėščia moteris.
123RF.com nuotr./Nėščia moteris.

Kone trečdalis vyresnių kaip 50 metų žmonių patiria atrofinį gastritą, dėl kurio gali sutrikti vitamino B12 įsisavinimas“, – teigia mitybos specialistė. Vitamino B12 padidintas poreikis ypač svarbus cukriniu diabetu sergantiems žmonėms dėl galimų šios ligos komplikacijų ir dėl tam tikro gydymo metforminu. Organizmo atsargas būtina papildyti vitamino B12 atsargomis.

Kaip teigia ekspertė, dėl šių priežasčių 50 metų ribą perkopusiems žmonėms rekomenduojama profilaktiškai vartoti vitamino B12 papildus. Žinoma, kad vitaminą B12 liaudyje įprasta tapatinti su cianokobalaminu, vartojamu maisto papildų gamyboje. Tačiau, anot mitybos specialistės, jis yra itin jautrus šviesai, deguoniui ir kitiems aplinkos kontaktams. Šiuo metu Lietuvoje yra siūloma kita elemento forma – hidroksikobalaminas, kuris maiste aptinkamas kaip natūralus vitaminas B12.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs