Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vokietijoje gyvenanti ginekologė R.Aleksienė: kas trukdo moterims patirti malonumą sekso metu

Beveik 30 metų Vokietijoje gyvenanti, ten mokslus baigusi ir savo profesinę karjerą pradėjusi ginekologė Rasa Aleksienė šiandien Osnabriuko akušerijos ir ginekologijos klinikos ginekologijos skyriaus vedėja. Kadangi jai nuolat teko susidurti su moterimis, kurios po gimdymo skundžiasi skausmingais lytiniais santykiais, šlapimo nelaikymo ir skausmingais randais, dėl kurių negali net sportuoti, ji susidomėjo estetine ginekologija.
Rasa Aleksienė
Moteris po antklode / Asmeninio albumo nuotr.

15min GYVENIMAS pašnekovė į Lietuvą atvyko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje šiuolaikinėms estetinės ir rekonstrukcinės ginekologijos aktualijoms, kurią organizavo Lietuvos estetinės ginekologijos asociacija.

Medikė tikra, kad ši dar pakankamai jauna ginekologijos sritis gali labai pagerinti intymų moterų gyvenimą. todėl ir kalbamės apie tai, kokias pasekmes moters organizmui sukelia gimdymas, apie ką moterys dažniausiai tyli ginekologo kabinete ir kodėl ne visada lytiniai santykiai joms teikia malonumą.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad gimdymas moteriai visgi nėra ramus pasivaikščiojimas – jis turi konkrečių pasekmių organizmui. Ar tai tiesa?

– Gimdymas iš tiesų turi pasekmių moters organizmui, to niekaip nepaneigsi. Didžiausias poveikis tenka dubens raumenims ir jungiamiesiems audiniams.

Jau nėštumo metu, kai pradeda didėti gimda ir augti jos svoris, visa tai veikia dubenį ir audinius, kurie išsitempia. Vėliau jie atsistato, bet ne visiškai. Viskas priklauso nuo to, koks yra jungiamojo audinio stiprumas, nes kiekvieno žmogaus jungiamasis audinys yra kitoks: vienų jis elastingesnis, kitų – mažiau elastingas.

Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė
Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė

Kuo mažiau audinys elastingas, tuo labiau pažeidžiamas: nusileidžia šlapimo pūslė, kurią esamoje pozicijoje taip pat laiko jungiamieji audiniai, gimdą. Šlapimo pūslė ar tiesiosios žarnos išsigaubimo dalis gali įkristi netgi į pačią makštį ir moterį ima kamuoti nemalonūs pojūčiai – jaučiamas svetimkūnio pojūtis arba tarsi būtų smėlio pripilta, kitos sako, kad nuolat jaučia kažkokį spaudimą apačioje, nepatogu ar net skauda lytinių santykių metu.

Moteris arba nebedrįsta turėti lytinių santykių, arba nebenori jų. Gera žinia, kad visa tai galima koreguoti.

Moteris arba nebedrįsta turėti lytinių santykių, arba nebenori jų.

Čia paminėjau vidinius pokyčius, tačiau yra poveikis ir išoriniams lytiniams organams, kuris priklauso nuo gimdymo eigos – ar tarpvietė plyšo, buvo kirpta, kaip susiūta, kaip sugijo randai ir pan. Kol moteris jauna, dar viskas kažkaip laikosi, o su amžiumi visos šios problemos išlenda.

Su amžiumi atsiranda ir daugiau problemų – pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas. Ar jis ateityje gresia kiekvienai moteriai?

– Su amžiumi natūraliai silpnėja jungiamieji audiniai, kaip ir viso kūno audiniuose, mažėja kolageno kiekis, artėjant prie menopauzės mažėja moteriškų hormonų. Susilpnėjus šlapimo pūslę laikantiems jungiamiesiems audiniams ji gali nusileisti žemyn arba šlaplė, t. y. latakas, jungiantis šlapimo pūslę su išore, tiesiog pasidaro glebni. Dėl to atsiranda šlapimo nelaikymas.

Šlapimo nelaikymas – ne tik amžiaus problema. Jis dažnai atsiranda ir po gimdymo. Mat šlapimo pūslės šlaplė pas moterį yra gana trumpa, ir guli iš karto po makštimi. Kai makštis gimdymo metu pro lytinius takus keliaujant kūdikio galvutei labai išsiplečia, jungiamieji audiniai šioje vietoje – plonos skaidulos – gali nutrūkti ir šlaplė netenka fiksacijos, pakeičia poziciją ir šlapimas, kuris iki tol dėl šlaplės pozicijos būdavo apsaugomas nuo tekėjimo, dabar ima laisvai tekėti.

Jį šiek tiek galima sulaikyti sfinkteriais – raumenimis, kurie uždaro šlaplę prie pat išėjimo iš šlapimo pūslės, tačiau tik iki tam tikros ribos.

Dažniausiai tokiais atvejais atliekamos operacijos, kurių metu sustiprinami audiniai tarp makšties ir šlapimo pūslės. Jei šlapimo pūslė nusileidusi, ji pakeliama ir tam tikru specialiu siuvimo metodu sustiprinama tarpinė. Lygiai tą patį galima padaryti ir su tiesiąja žarna, jeigu ji įsigaubusi į makštį.

Pastaruoju metu makšties gleivinės ir poodinio sluoksnio sustiprinimui vis plačiau naudojamas ir lazeris. Procedūra neskausminga, paprasta, o gaunamas rezultatas labai geras. Tačiau ar šis metodas tinka, vertinama kiekvienu individualiu atveju.

Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė operacijos metu
Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė operacijos metu

Estetinės ginekologijos specialistai teigia, kad šios procedūros gali padėti moteriai atjauninti savo lytinius organus ir išvengti su menopauze atsirandančių problemų. Tai kiekvienos moters svajonė. Ar ji iš tiesų jau įgyvendinama?

– Taikant tam tikras procedūras – pavyzdžiui, lazerį, kraujo plazmos panaudojimą – atstatoma kraujotaka, t. y. mažųjų kapiliarų tinklas. Tokiu būdu makšties gleivinė iš tiesų sustiprinama ir pasidaro kaip jaunos moters.

Prasidėjus pirmiesiems menopauzės simptomams, dar priešmenopauzės laikotarpiu, labai veiksminga hormonų terapija. Būtent šiuo laikotarpiu ji turi didžiausią poveikį, nes apsaugo audinius nuo sunykimo.

Sveika mityba visada naudinga, bet su sveika mityba nuo menopauzės nepabėgsi.

O kaip vertinate įvairius maisto papildus ir žolinius preparatus nuo menopauzės simptomų?

– Sveika mityba visada naudinga, bet su sveika mityba nuo menopauzės nepabėgsi. Kad vyktų menstruacijos, turi būti pakankamai estrogeno bei tinkamas estrogeno ir progesterono santykis. Tačiau vis tiek jos kažkada baigiasi. Žolelėse esantys vadinamieji fitoestrogenai šiek tiek padeda, jeigu nusiskundimai dėl menopauzės simptomų nėra labai dideli.

Apie pakaitinę hormonų terapiją yra įvairių nuomonių, tačiau visada reikia vertinti naudos ir žalos santykį. Koks yra prioritetas – pasigerinti gyvenimo kokybę ar galimų onkologinių susirgimų baimė?

Kita vertus, apie šią terapiją ir jos pavojingumą yra labai daug mitų. Yra moterų, kurios pakaitinę terapiją vartoja 20 metų. Kitos ją nutraukia, kai gerai pasijaučia, bet tuomet jos vėl pasijunta blogai, net ir praėjus 10 metų po menopauzės.

Ši terapija nėra visai nekalta, bet ji nėra tokia baisi, kaip kartais bandoma ją piešti. Nėra nustatytos ribos, kiek laiko saugu ją vartoti. Kiekvienas atvejis – individualus. Yra ir tokių moterų, kurioms jos visai nereikia, nors žiūrint iš medicininės pusės, net jei menopauzė praeina be didelių simptomų, visgi pakaitinė hormonų terapija organizmui turi gerą poveikį – apsaugo nuo osteoporozės, infarkto, lėtina jungiamųjų audinių atrofiją ir pan.

Vien tik naudojant prie makšties prieigos estrogeninį kremą jau po dviejų savaičių pasimato rezultatas – gleivinė sustambėja, padidėja, pasidaro tvirtesnė, gyvybingesnė.

Dažnai moterys ieško problemų psichologijoje ir bijo prisipažinti, kad kažkas negerai apačioje.

Vartojant pakaitinę hormonų terapiją tiesiog būtina reguliariai pasitikrinti krūtis ir gimdos gleivinę. Taip pat reikia žinoti, kad jeigu atsiranda kraujavimas menopauzės metu, tai jau nenormalu ir reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Ar estetinės ginekologijos procedūromis galima pagerinti lytinių santykių kokybę? Pavyzdžiui, jeigu moteriai lytiniai santykiai neteikia didelio malonumo, ar jai galima padėti?

– Dažnai tai susiję su tam tikra priežastimi. Pavyzdžiui, moteris lytinių santykių metu dėl po gimdymo susidariusių randų jaučia skausmą, todėl vengia santykių. Arba baiminasi, kad vyras nieko nejaus dėl išplatėjusios makšties.

Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė
Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė

Būna, kad po trijų–keturių vaikelių makštis taip išplatėjusi, jog, kaip pasakoja pačios moterys, jos turi sutraukti raumenis, kad vyras bent ką nors pajaustų. Taip pat gali trukdyti nusileidusi šlapimo pūslė. Taigi viskas prasideda nuo baimės jausmo, dėl kurio moteris negali atsipalaiduoti ir patirti malonumo santykiuose.

Moterys dažnai supranta problemą, bet užtrunka, kol ateina ieškoti pagalbos. O kai ateina, stebisi, kodėl taip delsė, nes gyvenimo kokybė po procedūrų daugeliu atvejų labai pasikeičia.

Aišku, jeigu pora turi psichologinių tarpusavio santykių problemų, tai visai kas kita, bet labai dažnai moterys, kurios nesijaučia gerai lytinių santykių metu, pirmiausiai ieško problemų psichologijoje ir bijo prisipažinti, kad kažkas negerai apačioje.

Moterims sunku apie tai prabilti pirmoms, todėl gydytojas pats turėtų visada paklausti apie lytinius santykius, pasiteirauti, ar moteriai neskauda, nes tik paklausus gaunamas atsakymas. Aktyvesnės yra tik jaunesnio amžiaus moterys – jos jau turi kitokį santykį su savo kūnu ir nesigėdija spręsti savo problemų.

Jūs pati užsiimate lytinių lūpų korekcija. Ar tai tikrai daroma dėl grožio?

– Iš pradžių apie tai išgirdę žmonės dažnai juokiasi. Net ir Vokietijos spaudoje jaučiamas negatyvus požiūris į šias procedūras. Tačiau tikroji lytinių lūpų korekcija skirta ne pasigražinimui. Ji dažniausiai daroma tuomet, kai jos yra per didelės – natūraliai peraugusios ar išvešėjusios po gimdymo – ir trukdo sportuojant, nešiojant kelnaites. Jos susisuka, moteris negali važiuoti dviračiu, negali naudoti tamponų menstruacijų metu, lytinių santykių metu jos nuolat tabaluojasi tarp makšties.

Kai kurios moterys prisipažįsta, kad gėdijasi eiti į baseiną, nes jaučiasi kaip su kažkokiomis ausimis apačioje, joms gėda išsirengti, o tai jau susiję su saviverte: tu nuolat apie tai galvoji. Jei lytinės lūpos labai didelės, nuo trynimosi atsiranda nei ir žaizdos, įplyšimai, kurie skauda. Problema yra pakankamai dažna, tačiau moterys niekam nedrįsta pasisakyti.

Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė operacijos metu
Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė operacijos metu

Kadangi dirbu ligoninėje, pas mus atvyksta moterys su siuntimais. Jas atsiunčia ginekologai iš privačių kabinetų. Vokietijoje tokios valstybinių poliklinikų sistemos kaip Lietuvoje nėra, gydytojai dirba privačiai, o jų paslaugas apmoka sveikatos draudimas, kuriuo draudžiasi gyventojai. Taigi patys medikai, pamatę padidėjusias lytines lūpas, klausia moterų, ar joms netrukdo. Tačiau tokia tendencija prasidėjo ne taip ir seniai – maždaug prieš penkerius metus.

Labiau dėl estetikos gali būti didinamos lytinės lūpos. Pavyzdžiui, jeigu moteris numeta daug svorio arba dėl amžiaus sumažėja poodinio audinio, oda susiraukšlėja, yra galimybė, jei moteris nenori su tuo taikstytis, atsiradusią tuštumą užsipildyti hialurono rūgštimi arba savo paties riebaliniu audiniu. Procedūros rezultatas išsilaiko nuo pusmečio iki metų.

Iš esmės tai nėra skausmo ar kitų nemalonių simptomų koregavimas. Tiesa, gamtoje sutvarkyta taip, jog didžiosios lytinės lūpos turi uždengti mažąsias, kad būtų uždengtas makšties prieangis. Taigi prasmę jų dydis turi, bet neskauda.

Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė su savo kolektyvu
Asmeninio albumo nuotr./Rasa Aleksienė su savo kolektyvu

Ar pati grįžti į Lietuvą ir dirbti čia neplanuojate?

– Studijuodami visada galvojome, kad grįšime, bet baigęs mokslus vyras pradėjo dirbti, po metų ir aš baigiau, taip pat pradėjau dirbti. Taip ir dirbame iki šiol. Kita vertus, Lietuvoje su šeima lankomės labai dažnai ir jaučiamės gyvenantys tarsi dviejose šalyse. Mūsų dukros kalba lietuviškai ir visur pabrėžia esančios lietuvės.

Tačiau kol kas daugiau galimybių profesinei realizacijai matome ten. Nenoriu sakyti, kad niekada negrįšiu. Manau, kad šiais laikais yra galimybių dirbti dviejose šalyse. Man tikrai būtų įdomu Lietuvoje perduoti savo patirtį. Kita vertus, iš Lietuvos mediko algos išgyventi negalėčiau, nes jau įpratusi gyventi kitaip.

Lietuvoje labiausiai krenta į akis tai, kad gydytojai laksto per kelis darbus. Vokietijoje to nėra ir to nereikia. Aišku, Vokietijoje taip pat yra daug streso, bet tikrai nereikia galvoti apie tai, kaip dar papildomai užsidirbti.

Laiko pacientams taip pat neužtenka, visgi manau, kad Vokietijoje daugiau kalbamasi su žmonėmis, daugiau aiškinama, kas jiems buvo padaryta, kas bus daroma ir pan. Kalbėtis yra labai svarbu. Kelios medikės rezidentės iš Lietuvos, kurios stažavosi mano ligoninėje, sakė, kad žmogiškieji santykiai tarp kolegų taip pat geresni.

Beje, Vokietijoje baigęs universitetą tu iš karto esi gydytojas – ieškai darbo, rašai aplikacijas į ligonines, pasirenki specializaciją ir pagal tai, kokie tavo pažymiai bei kokį įspūdį padarai, tave priima arba ne. Ir iš karto pradedi normaliai uždirbti. Aišku, iš pradžių alga nėra tokia didelė kaip turinčio daugiau patirties gydytojo, bet tu jau normaliai gali gyventi.

Dar vienas skirtumas, kad Vokietijoje žmonės labiau pasitiki medikais, jie yra tikri, kad gaus tokią medicininę pagalbą, kokia tik yra įmanoma. Lietuvoje žmonės, man regis, turi dar daug baimių, kad jiems čia kažkas bus nepadaryta, ko tikrai nėra. Aš žinau, kad Lietuvoje gydymas yra puikus.

Mano šeimoje yra onkologinis atvejis – žmogus gauna lygiai tokį patį gydymą, kokį gautų Vokietijoje. Taigi Lietuvos pažanga yra didelė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų