Skydliaukės sutrikimų priežastys
Skydliaukės veikla gali būti susilpnėjusi arba per daug aktyvi. Pašnekovės teigimu, dažnesnis yra pirmasis sutrikimas, dar vadinamas hipotiroze.
Hipotirozės priežasčių gali būti labai daug – pradedant genetiniais veiksniais, paveldėjimu, baigiant aplinkos poveikiu. Pavyzdžiui, viena iš priežasčių – jodo trūkumas. Mat skydliaukės hormonas tiroksinas gaminamas būtent iš jodo, o lietuviai valgo mažai jūrų gėrybių ir dumblių – pagrindinio jodo šaltinio. Tiesa, ši problema jau sprendžiama vartojant juoduotą druską – žinia, šiuo metu parduodama maistinė druska visa yra joduota.
Kartoje, kuri paženklinta Černobylio atominės elektrinės avarijos, nustatoma daug hipotirozės atvejų, – vardijo gydytoja.
„Skydliaukės veiklą gali sutrikdyti ir tam tikri autoimuniniai susirgimai. Vienas dažniausiai pasitaikančių tiroiditų – Hašimoto, kai baltosios kraujo ląstelės, kurių išskiriami baltymai kovoja prieš uždegimus sukeliančius virusus ir bakterijas, „priešu“ palaiko skydliaukės audinį ir pradeda jį naikinti. Negalima atmesti ir radioaktyviosios jodo spinduliuotės – 1986 m. kartoje, kuri paženklinta Černobylio atominės elektrinės avarijos, nustatoma daug hipotirozės atvejų“, – vardijo gydytoja.
Skydliaukės veiklos nepakankamumą gali sukelti paveldimumas, kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, skirti širdies ritmo sutrikimams gydyti. Nustojus juos vartoti, skydliaukės veikla atsistato.
O kartais priežastis išlieka visiškai neaiški – gali būti kaltas stresas, neteisingas darbo ir poilsio režimas, menopauzė, persirgtos infekcinės ligos ir pan. Beje, vienas iš rizikos veiksnių – moteriška lytis. Pasak mokslinių tyrimų, moterys genetiškai labiau linkusios sirgti skydliaukės ligomis.
Sulėtėjusios skydliaukės veiklos simptomai
Pagrindiniai skydliaukės veiklos nepakankamumo simptomai – mieguistumas, ilgos miego valandos, nuovargis, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, šalčio netoleravimas (skydliaukė atsakinga už medžiagų apykaitą ir šilumos gamybą, todėl, jos veiklai sulėtėjus, žmogui dažnai šalta), depresyvi nuotaika, o kartais priešingai – gili hipotirozė gali pasireikšti kaip psichiatrinis sutrikimas, ūmiu nerimo sindromu, psichoze. Tyrimais įrodyta, jog kartais pacientams netgi gali kilti suicidinių minčių.
Dar vienas būdingas šios ligos požymis – paburkimai, juodi ratilai aplink akis. Jeigu liga ilgai negydoma, pradeda brinkti, tinti galūnės, veidas, o uždelsus gydyti ligą – gali ištikti miksedeminė koma, kuomet paburksta visas kūnas, labai sulėtėja medžiagų apykaita, taip pat ir smegenų veikla, sumažėja kūno temperatūra, retėja kvėpavimas ir pulsas, krenta kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje ir galiausiai netenkama sąmonės. Pakitusi psichinė būsena miksedeminės komos metu gali svyruoti nuo lengvo sumišimo, nerimastingumo ir mieguistumo iki komos.
„Yra mokslinių studijų, kuriose nurodoma, kad tam tikri hipotirozės požymiai gali būti painiojami su depresija bei kitais psichikos sutrikimais. Jeigu liga ilgai negydoma, šie pacientai gali pakliūti į psichiatrijos skyrius dėl psichozių, haliucinacijų, paranojų, fobijų, depresijos ir pan. Jie gydomi psichiatriniais vaistais, bet būklė negerėja.
Situacija pasikeičia tik tuomet, jei kam nors iš medikų kyla mintis patikrinti skydliaukės veiklą, nors iš tiesų atpažinti skydliaukės veiklos sutrikimus padėtų keletas paprastų klausimų – pavyzdžiui, ar pacientas netoleruoja šalčio, kaip ilgai jautė nuovargį, ar buvo pablogėjusi atmintis ir pan. Kol pasireiškia kokios nors formos psichozė, tipiniai hipotirozės simptomai gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau“, – teigė I.Auglytė.
Pasak statistikos, kuri nors psichozės forma pasireiškia 5–15 proc. pacientų, sergančių hipotiroze.
Kaip liga diagnozuojama ir gydoma
Skydliaukės ligos diagnozuojamos atliekant kraujo tyrimą, kurio metu nustatoma jos veiklą stimuliuojančio hormono TTH koncentracija, bei echoskopijos tyrimu. Pasak gydytojos, labai dažnai hipotirozė nustatoma atsitiktinai – profilaktinių tyrimų metu. Mat sutrikusi skydliaukės veikla gana ilgai nepasireiškia jokiais simptomais, o nuolatinis nuovargis dažnai siejamas su gyvenimo būdu, užimtumu, stresu.
Kita vertus, tam tikri skydliaukės audinio pakitimai, pavyzdžiui, susidaręs vadinamasis mazgelis, gali neturėti jokio poveikio skydliaukės veiklai. Tereikia jį reguliariai stebėti. Gydymas skiriamas tik tuomet, kai būtina koreguoti tiroksino kiekį, tačiau tokiu atveju dažniausiai vaistus teks gerti visą gyvenimą.
Lietuva yra seleno trūkumo zonoje, dėl to ir skydliaukės problemų turime tikrai nemažai.
„Kartais žmonės manęs klausia, kodėl reikia gerti vaistus, jeigu aš gerai jaučiuosi. Visada atsakau, kad jis ir jaučiasi gerai todėl, kad geria vaistus. Beje, kuo žmogus vyresnis, tuo TTH norma yra aukštesnė. Mažesnis šio hormono rodiklis vyresnio amžiaus žmogui yra blogiau nei aukštesnis, nes su amžiumi medžiagų apykaita natūraliai lėtėja.
Ir jeigu tiroksinu skydliaukę dirbtinai suaktyvinsime, o tuo pačiu pagreitinsime ir medžiagų apykaitą, tai gali baigtis širdies ritmo sutrikimais, gali ištikti insultas, infarktas ir kitos kardiovaskulinės komplikacijos“, – aiškino pašnekovė.
Paklausta, ar, be simptominio gydymo, įmanoma kitais būdais pastiprinti skydliaukę, endokrinologė pabrėžė, kad jos veiklai labai naudingas mikroelementas selenas. Epidemiologiniai tyrimai parodė, jog ilgalaikis seleno trūkumas maiste moterims padidina mazginės strumos riziką. Kiti tyrimai patvirtino, kad autoimuninėmis skydliaukės ligomis sergantys pacientai gali būti sėkmingai gydomi selenu, jei laboratoriniais tyrimais patvirtinamas jo trūkumas.
„Lietuva yra seleno trūkumo zonoje, dėl to ir skydliaukės problemų turime tikrai nemažai. Vis dėlto, nors mokslinių seleno tyrimų atlikta išties daug, jų dar nepakanka, kad selenas oficialiai būtų pripažintas vaistu ir nustatytos gydymo indikacijos bei dozė. Dabar empiriškai jis skiriamas esant lėtiniam tiroiditui po 100–200 mg per dieną keletą mėnesių“, – teigė endokrinologė.
Tam tikrais atvejais iš atsiradusių skydliaukės mazgelių gali formuotis piktybinis navikas, tačiau vėžio rizika kiekvienu atveju yra individuali. Rizika gerokai padidėja, jeigu šeimoje jau būta skydliaukės vėžio atvejų. Taip pat šiai rizikai įtakos turi ir kitos onkologinės ligos – storosios žarnos, plaučių, smegenų, kaulų vėžys, leukemija ir pan.
Kai skydliaukės veikla per daug aktyvi
Hipotirozei priešinga skydliaukės liga – hipertirozė, pasireiškianti kaip tik per didele šios liaukos veikla, kurią taip pat gali sukelti tam tikra autoimuninė liga, dėl kurios baltosios kraujo ląstelės naikina skydliaukę stimuliuojantį hormoną TTH. Skydliaukė, reaguodama į šio hormono pokyčius, gamina daugiau tiroksino, dėl to suaktyvėja skydliaukės kraujotaka, pats organas padidėja, jo audinys išvešėja.
„Hipertirozės atveju žmogus dažniausiai būna labai energingas, labai pozityvus, veiklus, turi daugiau veiklų nei kiti, daug valgo, bet jo svoris neauga, yra liesas, dažnai viduriuoja, gali būti padidėjęs jo kraujospūdis ir pulsas. Taip pat padidintas raumenų tonusas – jis vis nori kažką daryti, judėti, nenustygsta vietoje. Aplinkiniams paprastai jis atrodo visiškai normalus, pozityvus, energingas, drąsus ir pan.
Tačiau ilgainiui šie simptomai stiprėja, ir aplinkiniams jo elgesys pradeda atrodyti jau neadekvatus, per daug aktyvus, o tai jau labai panašu į bipolinio sutrikimo hipomanijos, manijos fazes, kurias keičia gili depresija: tuomet gyvenama tarp dviejų banguojančių būsenų – manijos ir depresijos. Vienu periodu žmogus nenormaliai aktyvus, nori su visais bendrauti, kalbėti, prigalvoja tūkstančius idėjų, nemiega naktimis, o vėliau krenta į depresiją ir visišką neveiklumą“, – pasakojo I.Auglytė.
Šių pacientų oda dažnai būna išsausėjusi, vargina akių sausumas, kadangi iš organizmo pasišalina per daug vandens. Dėl to netgi gali vystytis organizmo dehidratacija. Taip pat jie netoleruoja aukštos aplinkos temperatūros. Tiroksinas skatina termogenezę, t. y. šilumos gamybą organizme ir jos išskyrimą – žmogui visada šilta, jis daug prakaituoja. Tam tikrais atvejais dėl hipertirozės gali išsivystyti širdies nepakankamumas.
„Deja, gydymas antitiroidiniais vaistais ne visada padeda – 35 proc. atvejų psichiatriniai simptomai tik dalinai sumažėja, o iš jų 5–15 proc. atvejų jie lieka visam laikui, tačiau gerokai lengviau pasireiškia“, – teigė pašnekovė.
Endokrinologė rekomenduoja pasitikrinti savo skydliaukę bent 1–2 kartus: koks TTH hormono lygis, ar neatsirado skydliaukės audinyje mazgų ir pan. Jei skydliaukėje bus rasta darinių, teks su endokrinologu matytis ir dažniau.
