Depresija – kur kas daugiau nei liūdesys
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad net iki 50 proc. depresijų ar kitų nerimo būsenų lieka negydytos, žmonės vengia kreiptis pagalbos. Nerimą kelia ne tik nuo įvairių psichikos sutrikimų kenčiančių žmonių ar savižudybių skaičius – pasaulį kamuoja ir COVID-19 pandemija, kuri neigiamai veikia emocinę žmonių savijautą ir jau yra vadinama „koronoviruso depresijos pandemija“.
„Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kai asmuo kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, sumažėjusios energijos, padidėjusio nuovargio, mažo aktyvumo. Jam būdingas sulėtėjęs mąstymas ir judesiai. Net ir po nežymių pastangų ką nors veikti ar daryti nuo depresijos kenčiantys asmenys jaučia nuovargį“, – aiškina VU profesorė.
Jos nuomone, tokiems žmonėms būdinga susilpnėjusi dėmesio koncentracija, sumažėjęs pasitikėjimas, kaltės, bevertiškumo mintys, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, savęs žalojimo ar savižudybės idėjos arba veiksmai, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, svorio pokyčiai, gali pasireikšti įvairūs kūno skausmų simptomai, sutrikti vidaus organų veikla.
Depresija yra viena labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų tarp ES valstybių. PSO duomenimis, kasmet apie 25 proc. Europos piliečių kenčia nuo depresijos ar kitų nerimo būsenų. Įtakos gali turėti ir metų laikų pokyčiai, neretai rudenį žmones pradeda kamuoti blogesnė nuotaika, kyla niūrių minčių. Tačiau įvairūs nuotaikų bei savijautos svyravimai, pakitimai nebūtinai yra depresija ar kita liga.
„Yra nustatyti tarptautiniai depresijos diagnostikos kriterijai – pagal klinikinį pasireiškimą depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis, sunkus. Dalis žmonių kenčia nuo lėtinės depresijos, kuri gali tęstis jau nebe mėnesiais, o metais. Išskiriama ir kitų, lengvesnių nei depresijos sutrikimas depresinių būsenų, jos įvairiai klasifikuojamos“, – teigia prof. S.Lesinskienė.
Mokslininkė pabrėžia, kad yra gana sunku nustatyti, kada depresija prasideda ir kada baigiasi. Vis dažniau kalbama apie depresijos spektrą, kuris apima ir labai sunkius, ir gana lengvai išreikštus depresijos pasireiškimo atvejus. Šiuo metu manoma, kad depresija nėra viena aiškiai apibrėžiama liga, o greičiau nevienalytis depresinių būsenų ir sutrikimų spektras.
„Žmonės į savo emocinės sveikatos, kūno savijautos pasikeitimus turėtų reaguoti atidžiai, kreiptis į specialistus konsultacijos, jei liguista būsena per kelias savaites nepagerėja“, – ragina VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vedėja.
Prie padidėjusio nerimo prisidėjo ir pandemija
Netikėtai prasidėjusi koronaviruso pandemija taip pat turėjo įtakos žmonių savijautai. Pasak specialistės, tokiomis aplinkybėmis svarbu įsiklausyti į savo savijautą ir nusiteikti, kad grėsmė, nežinomybė sukelia daug įvairių emocijų ir jausmų, todėl nereikėtų nuo jų bėgti ar neigti, o priimti ir pažinti.
Prof. S. Lesinskienė sako, kad pats žodis „depresija“ į mūsų kasdieninį žodyną yra įėjęs gana aktyviai ir dažnai taikomas ne vien ligai, sutrikimui apibūdinti: „Žmonės šią būseną dar apibūdina kaip duobę, taip išreikšdami nuotaikos, gyvybinių galių sumažėjimą. Slogi, prislėgta būsena, savijauta dažnai apibūdinama šiuo lotynišku depresijos terminu reiškiančiu „prislėgtumą“, o depressus – „žemas, esantis žemai“. Jei dažniau savijautą nupasakotume savo gimtąja kalba, išgirstumėme ir suprastume daugiau atspalvių, niuansų, taiklesnių apibūdinimų.“
Mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie depresijos spektro lengvąją pusę, svarbu mokėti atskirti liūdesį ir gedėjimą (pvz., netekus svarbaus žmogaus) nuo depresijos kaip sutrikimo: „Juk artimo žmogaus netekęs asmuo išgyvena ir pereina gedėjimo etapus, ir tai yra natūralu. Tai trunka mažiausiai metus, ir tokių išgyvenimų gedint neturėtume vadinti depresijos liga ar sutrikimu.“
Specialistė taip pat pabrėžia, kad populiarioji depresijos diagnostika neretai būna labai supaprastinta: „Šiuo metu yra sukurta įvairiausių depresijos klausimynų. Bet jie dažniausiai yra skirti atrankai, o ne diagnostikai. Vien iš užpildytos depresijos skalės rezultatų negalima teigti, kad žmogus serga depresija.
Aukšti depresijos klausimyno įverčiai rodytų, kad emocinė savijauta, nuotaika yra sutrikusi, kad reikėtų būtinai kreiptis į psichikos sveikatos specialistus išsamesnių tyrimų ir konsultacijų, patikslinti priežastis, rasti individualius ir tinkamus pagalbos būdus.“
Didesnis dėmesys vaikų ir paauglių savijautai
Kalbėdama apie vaikų ir paauglių depresijas, profesorė pažymi, kad ilgą laiką buvo manyta, jog vaikai depresija neserga, nes jų psichika dar nėra pakankamai išsivysčiusi patirti ir išgyventi depresines būsenas, o paaugliams yra natūralu būti kažkiek „depresiškiems“. Požiūris į vaikų ir paauglių emocinę būklę paskutiniais dešimtmečiais smarkiai keitėsi – nustatyta, kad depresijos pasireiškimas įvairiais raidos tarpsniais skiriasi.
Dažnai, ypač ankstyvame amžiuje, depresinė simptomatika pasireiškia kartu su nerimo sutrikimais ir įvairiais somatiniais (arba kūno) simptomais bei negalavimais. Todėl vaikų depresijos – aktuali tema ne tik vaikų ir paauglių psichiatrams, bet ir vaikų ligų, šeimos gydytojams, taip pat ir su vaikais ikimokyklinėse ir mokyklinėse įstaigose dirbantiems ugdytojams.
„Dažnai kyla klausimas, ar ilgesnį laiką liūdnas vaikas mūsų visuomenėje yra normalu ir įprasta. Daugumoje šalių vyrauja požiūris, kad vaikas turi būti laimingas, džiaugsmingas ir mėgautis savo vaikyste, o suaugusieji yra atsakingi už tai, kad sudarytų tam sąlygas. Taigi, kai matome liūdnus vaikus, o jų yra daug, kyla natūralus klausimas: su kuo yra blogai – su vaiku ar su jo aplinka? Kartais būna blogai ir su vaiku, ir su jo aplinka, o kartais būna labai blogai tik su vaiko aplinka“, – pažymi profesorė.
Įdomu tai, kad nagrinėjant klinikinių tyrimų duomenis nustatytas somatinių nusiskundimų ir psichikos sutrikimų ryšys. Be to, depresija labai dažnai pasireiškia kartu su nerimo, įkyrumo, elgesio, aktyvumo ir dėmesio, specifiniais mokymosi raidos ir autizmo spektro sutrikimais (iki 90 proc. atvejų).
Kadangi depresija itin dažnai būna susijusi su kitais sutrikimais, tampa nebeaišku, kas yra priežastis, o kas – padarinys, todėl iki šiol pasaulyje vyksta nuolatinės mokslinės ir klinikinės diskusijos nuotaikos sutrikimų diagnostikos klausimais.
Vis dėlto į dažniausiai iki šiol užduodamą klausimą – kiek ir kaip reikia būti liūdnam, kad tai iš tiesų būtų įvardijama kaip depresija – atsakyti sunku. Anot specialistų, svarbiausia įvertinti, ar jaučiami būdingi simptomai ar vadinamasis depresyvumas trukdo žmogui adaptuotis sociokultūrinėje aplinkoje pagal savo amžių. Jei trukdo – tuomet tai įvardijama ir diagnozuojama kaip sutrikimas. Tuomet sisteminga ir kompleksinė psichikos sveikatos specialistų pagalba yra būtina.
„Kad kiekvieno žmogaus išgyvenamas liūdesys neprislėgtų ilgam ir sunkiai, Europos depresijos dieną norisi palinkėti visiems būti atidiems ir supratingiems tiek savo, tiek ir aplinkinių jausmams, skirti dėmesio psichikos sveikatai, jos pažinimui ir stiprinimui“, – užbaigia pokalbį prof. S.Lesinskienė.
