Vieną rytą pastebėjo musytes ir žaibus akyse
„Vieną sekmadienį pabudęs pastebėjau, kad vienoje akyje padaugėjo plaukiojančių muselių. Jų būdavo ir anksčiau, tačiau tikrai ne tiek daug. Taigi pasirodė kažkas ne taip. Iš karto įlindau į visagalį internetą, pasiskaičiau, kas čia galėtų būti, o internetas man patarė patikrinti, ar akyje nekibirkščiuoja.
Buvo siūloma tamsoje į visas puses pavartyti akis. Toje akyje, kuri man kėlė nerimą, pastebėjau kibirkštis – panašias į tas, kurios būna nuo šaltos ugnelės, o internete buvo parašyta, jeigu pastebėjus tokį požymį reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Dėl muselių patarė nesijaudinti – esą per porą mėnesių prie jų priprasiu.
Kitą dieną užsiregistravau pas akių gydytoją savo poliklinikoje, bet vizito laiką gavau tik už mėnesio, todėl nusprendžiau pagreitinti procesą ir nuvykau į privačią įstaigą. Gydytoja mane apžiūrėjo ir nuramino, kad jokios patologijos nemato. Patarė sunkiai nekilnoti ir tiek, o dėl muselių nesijaudinti – esą per porą mėnesių prie jų priprasiu ir jų nebematysiu“, – pasakojo Valentinas.
Išėjęs iš gydytojos kabineto, vyras toliau gyveno įprastą gyvenimą – sportavo, pagal medikės rekomendacijas šiek tiek sumažinęs krūvius, ir ruošėsi kelionei. Iki jos likus dviem dienoms, atėjo ir vizito pas poliklinikos gydytoją diena.
„Nusprendžiau nueiti – juk neskaudės, nors jokių simptomų nejutau. Tos muselės taip ir liko, bet kai nekreipi į jas dėmesio, iš tiesų tarsi ir nematai. Vos apžiūrėjusi gydytoja iš karto mane išsiuntė į Santaros klinikas skubiai operacijai – tinklainės atšoka ir plyšimas. Tai bet kada gali baigtis apakimu“, – teigė pašnekovas.
Vizitas pas gydytoją atėmė kelionę, bet išgelbėjo akį
Valentinas sakė nežinantis, kada atšoko tinklainė: gal pirmojo vizito metu gydytoja nepamatė atšokos, o gal visa tai įvyko vėliau. Jis pats per tą mėnesį jokių grėsmingų simptomų nejuto, tik rytais prie akies išryškėdavo nedidelė tamsi dėmelė – toks patamsėjimas atsiranda dūrus į odą pirštu ir atleidus. Vėliau dėmelė beveik išnykdavo, tačiau tai, pasirodo, taip pat apie pavojų įspėjantis simptomas.
Galima tik įsivaizduoti, kas būtų, jei vyras nebūtų toks rūpestingas sveikatos atžvilgiu ir nebūtų nuėjęs pas gydytoją. Jo laukė skrydis, klimato pasikeitimas ir intensyvi atostogų programa vietose, kur greičiausiai sunku būtų rasti aukšto lygio medicininę pagalbą.
„Visiems rekomenduočiau tokiais atvejais nepasitikėti vienu gydytoju. Tai galima palyginti su automobilio remontu: nuvažiuoji pas vieną meistrą, pas kitą ir pamatai, kad vienas taiso geriau, kitas – blogiau. Galiausiai tą dieną gydytojas gali būti neišsimiegojęs, blogai jaustis, o gali būti ir aparatūra išsiderinusi. Aišku, dabar sunku spręsti, ar buvo nepastebėta atšoka, ar jos tuo metu dar nebuvo“, – neieškodamas kaltųjų, svarstė pašnekovas.
Regėjimas po operacijos pablogėjo
Operacija su bendra nejautra truko apie dvi valandas, tiesa, pooperacinis laikotarpis nebuvo skausmingas – buvo pojūtis tarsi smėlio į akis patekę ir griežtas įvairių vaistų į akis lašinimo grafikas. Bene skaudžiausia buvo priimti gydytojų draudimą du mėnesius vairuoti, žiūrėti televizorių ir dirbti kompiuteriu. Kompiuteris – pagrindinis Valentino darbo įrankis. Tiesa, po poros savaičių jis išgirdo jau švelnesnes medikų rekomendacijas.
Labiausiai esu nusivylęs, kad su operuota akimi dabar labai prastai matau.
„Labiausiai esu nusivylęs, kad su operuota akimi dabar labai prastai matau. Esu trumparegis, tačiau akiniai mano regėjimą kompensuoja 100 proc. Po operacijos viena akimi mačiau tik trečią eilutę, o iki operacijos, nors jau buvo tinklainės atšoka ir plyšimas, mačiau gerai.
Gydytojai sako, kad po truputį regėjimas grįš, jau ir dabar matau penktą eilutę, tačiau ar atsistatys regėjimas iki ankstesnio lygio – garantijos nėra“, – teigė pašnekovas.
Nuo šiol pas oftalmologą jam teks lankytis kas pusmetį.
Apie ką signalizuoja žaibai ir muselės
Pasak Santaros klinikų Akių ligų centro gydytojos oftalmologės Žydrūnės Karaliūtės, akį galima palyginti su tuščiu rutuliu, kurį iš vidaus iškloja tinklainė – audinys, sudarytas iš fotoreceptorių, t. y. ląstelių, kurios atsakingos už mūsų matymą.
Būtent tinklainėje susidaro vaizdas, kuris siunčiamas regos nervu į smegenis. Jeigu tinklainė pažeista arba nefunkcionuoja, žmogus mato blogai ar visai nemato. Tuo tarpu akies vidus užpildytas drebučių konsistencijos medžiaga, praleidžiančia šviesą į akį, kuri vadinama stiklakūniu.
Kol žmogus jaunas, stiklakūnis yra vienalytis, tačiau su amžiumi medžiaga darosi nebe tokia skaidri, atsiranda skaidulų, kurias mes matome kaip mažus siūlelius, ypač žiūrėdami į šviesų foną. Stiklakūniui senstant jis skystėja ir tam tikru momentu nebesugeba išlaikyti savo formos, todėl subliūkšta – tarsi balionas, iš kurio išeina oras. Tai vadinama užpakaline stiklakūnio atšoka.
Teoriškai stiklakūnis turėtų būti neprisitvirtinęs prie tinklainės, tik prigludęs, bet daliai žmonių dėl tam tikrų priežasčių (genetinių ar traumos), jis prisitvirtinęs tvirčiau. Todėl bliūkšdamas jis negali gražiai atsidalinti nuo tinklainės ir susitraukdamas iš paskos su savimi tempia tinklainę.
Tuo metu akyje paprastai atsiranda žaibavimai. Šie žaibai yra šviesūs, balti, einantys iš viršaus į apačią. Paprastai jie geriau pastebimi prieblandoje ar tamsoje. Kuo dažniau žaibuoja, tuo daugiau tikimybės, kad vis dėlto įplyšo tinklainė.
Atšoka regėjimo nepablogina
„Taip pat dėl stiklakūnyje atsiradusio pigmento arba kraujo gali matytis ir juodulių. Didžiajai žmonių daliai žaibavimai ir juoduliai praeina savaime be pasekmių, bet iki 10–15 proc. atvejų tinklainė plyšta. Taigi simptomai, į kuriuos žmogus turėtų atkreipti dėmesį: staiga, paprastai po fizinio krūvio ar pasilenkimo (dažniausiai žmonės net gali pasakyti tikslų laiką), atsiradę žaibavimai ir juoduliai vienoje akyje.
Tuos juodulius žmonės įvardija skirtingai – musytės, juodi taškeliai, aguonos grūdeliai, voratinkliai, siūlai. Jeigu tai staiga atsiranda tik vienoje akyje, vadinasi, yra tikimybė, kad plyšo tinklainė“, – aiškino pašnekovė.
Simptomai: staiga, paprastai po fizinio krūvio ar pasilenkimo atsiradę žaibavimai ir juoduliai vienoje akyje
Medikės teigimu, pats plyšimas regėjimo nepablogina. Tačiau per šią vietą stiklakūnis po truputį patenka po tinklaine, dėl ko ji atšoka, susidaro vadinamoji tinklainės atšoka ir iš vienos akies pusės atsiranda šviesiai pilkas ar net juodas šešėlis, kuris pamažu plečiasi ir uždengia visą akį.
Atšokusi vieta nebegauna maitinimo ir ilgainiui audinys miršta. Tai reiškia, kad akis praranda gebėjimą matyti. Todėl, atsiradus minėtiems simptomams, per 2–3 paras būtina patekti pas gydytoją, kad jis patikrintų, ar iš tiesų yra plyšimas.
Per pirmąsias kelias dienas dažniausiai užtenka gana paprastos gydymo procedūros – plyšio kraštai lazeriu prilipdomi atgal. Vėliau gali tekti atlikti sudėtingą operaciją, po kurios žmogus būna apie mėnesį nedarbingas. Dar vėliau pokyčiai jau negrįžtami.
Papildomas rizikos veiksnys – trumparegystė
Jei žaibai matomi abiejose akyse, arba tai vienoje akyje, tai kitoje, šie simptomai tęsiasi ilgai, jie gali būti kraujagyslinės kilmės. Mat vienu metu tinklainė paprastai plyšta tik vienoje akyje.
Tas pats su juoduliais: jeigu jie atsirado staiga ir žmogus gali aiškiai įvardinti laiką, tai gali būti pavojinga. Jeigu juoduliai laksto, tarkime, jau dvejus metus, žmogus tiksliai nežino, kada jie atsirado, nežaibuoja, tai tiesiog stiklakūnio drumstys.
Nuo 45–50 metų būtina bent kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją, kuris gali įvertinti tinklainės būklę, nustatyti galimas rizikas.
Taip pat mirgėjimas akyse gali atsirasti dėl akių nuovargio ir dirbtinio apšvietimo. Tokiu atveju patartina keletą minučių pabūti užsimerkus, naudoti dirbtines ašaras.
„Kai kurie mato tiesiog mirguliuojančias šviesas, kiti mato spalvotus ratilus. Šie reiškiniai gali būti susiję su akių įtampa, ilgu žiūrėjimu į kompiuterio ekraną. Beje, tinklainių plyšimai dažniau nutinka trumparegiams: jiems įvyksta apie 50 proc. tinklainės atšokų. Mat jų tinklainė yra plonesnė ir akies senėjimo procesai prasideda anksčiau. Trumparegiams minėti simptomai jau gresia nuo 35–45 metų“, – teigė specialistė.
Tinklainės plyšis ar atšoka įvyksta maždaug 0,5–1 žmogui iš tūkstančio. Taigi tai nėra dažnas reiškinys, bet ir nėra visai retas.
„Dėl ko atsiranda tinklainės atšoka, jeigu ji nesusijusi su trauma, niekas negali pasakyti. Tai nesusiję nei su fiziniu krūviu, nei su skaitymu ar ilgu žiūrėjimu į kompiuterį. Tiesiog nuo 45–50 metų būtina bent kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją, kuris gali įvertinti tinklainės būklę, nustatyti galimas rizikas ir paaiškinti, kokie simptomai gali būti pavojingi“, – įspėjo pašnekovė.
