Artėjančios Tėvo dienos proga Antakalnio poliklinika primena, jog rizikos grupių vyrams derėtų atidžiau rūpintis savo sveikata, o tai geriausia daryti dalyvaujant minėtų susirgimų prevencijos programose.
Onkologinių ligų prevencija – kaip niekad svarbi
Storosios žarnos vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų, diagnozuojamų išsivysčiusių šalių gyventojams. Visgi, dėl žmonių vangumo atlikti tyrimus, ši liga neretai nustatoma jau pažengusiose stadijose, kas lemia ne tik sunkesnę gydymo eigą, bet ir didelį mirtingumą.
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Renata Misevičienė pažymi, jog Lietuvoje kiekvienais metais stebimi augantys storosios žarnos vėžio atvejų skaičiai, todėl ragina nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją dėl nemokamų prevencinės diagnostikos tyrimų tam tikroms amžiaus grupėms.
„Jei storosios žarnos vėžys diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje – gydymas beveik visuomet būna sėkmingas. Poliklinikoje vykdoma prevencinė programa kviečia kas dvejus metus nemokamai tirtis 50–74 metų asmenis.
Nemažai žmonių bijo jų laukiančių tyrimų, tačiau pirminis tyrimas – gana nesudėtingas imunocheminis (išmatų) testas. Pagal jo rezultatus sprendžiama ar pacientas yra sveikas, ar teks atlikti išsamesnius tyrimus, tokius kaip kolonoskopija bei biopsija“, – paaiškina R.Misevičienė.
Ji priduria, kad onkologinių susirgimų statistika Lietuvoje rodo ir kitą, vyrų gyvybes nusinešančią ligą – priešinės liaukos vėžį, kitaip vadinamą prostatos vėžiu. Anot gydytojos R. Misevičienės, ši liga neretai ateina tyliai, susirgimo pradžioje neišsiduodama jokiais išskirtiniais simptomais, todėl kartais vyrai pas specialistą apsilanko jau tada, kai ji būna progresavusi.
Priešinės liaukos vėžio prevenciniuose tyrimuose kviečiami dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 metų imtinai bei turinčių šeiminę priešinės liaukos vėžio anamnezę nuo 40 metų. Nemokamos diagnostikos galimybe galima pasinaudoti vieną kartą per dvejus arba penkerius metus, atliekant kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno PAS koncentraciją.
Kova su širdies ir kraujagyslių ligomis
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja R.Misevičienė įvardija, kad norint tinkamai pasirūpinti savo sveikata ir užkirsti kelią daugiausiai gyvybių pasaulyje pareikalaujančioms ligoms, reikėtų neapsiriboti vien vėžinių susirgimų diagnostika. Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet sugriauna daugiau nei 17 mln. žmonių gyvenimų.
„Nors yra tikimybė, kad šias ligas galima paveldėti, labai didelę riziką kelia netinkamas gyvenimo būdas: mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, antsvoris bei kiti svarbūs, kraujagysles ir širdį veikiantys, aspektai. Norint išvengti sudėtingų ligų, galinčių gerokai apkartinti gyvenimą, vertėtų ne tik atidžiai stebėti ir, prireikus, koreguoti savo gyvenseną, bet ir kontroliuoti lėtinius kraujagyslių bei širdies sutrikimus, tokius kaip aukštas ar cukrinis diabetas“, – rekomenduoja R. Misevičienė.
Ji priduria, kad profilaktiškai tikrinantis sveikatą prevencinių programų pagalba, galima išvengti skausmingų padarinių: Antakalnio poliklinikoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos programos padės ne tik sumažinti susirgimų riziką ateityje, bet ir išvengti įvairių komplikacijų, kada ryškūs ligų simptomai dar nejuntami. 40–55 metų vyrai bei 50–65 metų moterys kasmet kviečiami kreiptis į savo šeimos gydytoją ir nemokamai dalyvauti prevencinėje programoje.
Gydytojos teigimu, jei sveikatos suprastėjimus ar pokyčius jaučiantys žmonės dažniau kreiptųsi į gydytojus bei dalyvautų pagal jų amžiaus grupę priklausančiose prevencinėse programose, tiek Lietuvoje, tiek visame Pasaulyje smarkiai sumažėtų mirštamumas nuo skirtingo tipo vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.
