Gydytojas rankomis atstatė nosies formą ir paleido
„Nors nutikus panašiems dalykams pirmiausia tulžį reikėtų lieti ant žmonių, sukėlusių tokius padarinius, tačiau šį kartelį – ne apie juos, o apie mūsų angelus sargus – daktarus ir absurdiškai juokingą aplaidumą bei biurokratiją sveikatos apsaugos sistemoje. Taigi liepos 19 d. teko lankytis didžiausiame mūsų šalies kurorte Palangoje, kur buvau užpultas ir sumuštas. Po įvykio greitosios pagalbos buvau nugabentas į Klaipėdos ligoninę. Ten man padarė rentgeną ir nustatė nosikaulio lūžius.
Daktaras nusprendė, jog man su kreiva nosimi gyventi nepatiks, todėl ėmėsi veiksmų ir savo mikliomis rankomis be narkozės ar nuskausminamųjų sustatė viską į vietas ir dar pridūrė: „Nieko čia baisaus, nosis tiesi, nereikės net plastinės operacijos.“ Kadangi vasaros sezono metu klientų pajūryje po debatų apie gyvenimą netrūksta, daktaras nusprendė, jog man jau būtų laikas pradėti gydytis ambulatoriškai ir paryčiais išleido ieškoti laimės pasaulyje. Paleido – tai paleido. Grįžau atgal į Palangą. Kadangi biurokratija pas mus klesti, policijoje buvau informuotas, jog teks palaukti iki pirmadienio, nes mano parodymus ims tik tyrėja, o ji savaitgaliais nedirba.
Nusprendžiau susirasti akinukus, kurie pridengia mano „pandos“ akis ir atostogas pratęsti dar keletą dienų. Saulė šviečia, akiniai fulfas dengia, net neatrodau keistai. Pasaka, ne gyvenimas. Sulaukiu pirmadienio, sutvarkau reikaliukus, jau keliauju namo į Vilnių mintyse save guosdamas: ar aš ne vyras, kas čia baisaus ta sulaužyta nosis, kas trečias turi ją lūžusią. Antradienio vakare užsnūdau bežiūrėdamas filmą ir pabudau nuo aštraus diegimo kaktos srityje ties vieta, kuri nuo pat traumos buvo nejautri kaktoje (maniau, normalu, jog nervai truputį atbukę). Nusprendžiau nuvažiuoti pasitikrinti dar kartelį į viršgarsinio greičio skubos priimamąjį Lazdynuose (Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – red.)“, – tokiu pasakojimu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jaunas vyras.
Po priimamajame praleistos nakties – netikėta žinia
Staigmena, kurią jis išgirdo ligoninėje, pranoko pačius blogiausius lūkesčius. Tiesa, kaip pasakojo Tomas, už save reikėjo nemažai pakovoti.
„Iš namų išvažiavome apie 23-tą valandą. Prie registratūros pasitinka ant viso pasaulio pikta pusamžė moteris. Paklaususi, ko čia kaip klounas naktį su akiniais vaikštau, įbruka eilės numerį į rankas ir paaiškina, jog pas juos komunizmas, visi yra lygūs – atvažiavę patys ar su greitąja, visi stovi toje pačioje eilėje. OK, lygybė man patinka. Sėdim, chilinam su broliu. Aš kantrus žmogus, bet po pusantros valandos pradedu po truputi suirzti. Praėjus beveik dviem valandoms iš priimamojo skyriaus mane pagaliau įleidžia į ligonines patalpas. Bendrosios praktikos gydytojas pažiūri, surašo savo pastebėjimus ir siunčia pas neurochirurgą.
Laimingas, jog pagaliau vyksta veiksmas, su siuntimu bėgu iki nurodyto kabineto. Tas vaikiškas naivumas... Durys užrakintos. Man piktai paaiškinama, kad jog neurochirurgas yra tik vienas ir jis dabar 8-ame aukšte, gal daro operaciją ar dar kažką. Sėdžiu, laukiu: pusvalandis, valanda, pusantros, pradedu mąstyti – gal man ne taip ir skauda, gal geriau važiuoti namo? Pažadinu dar keletą kartų budinčiąją ir bandau gauti informacijos, kada galiu sulaukti daktaro apsireiškimo. Ji piktai į mane pažiūri ir paklausia, kurios vietos apie aštuntą aukštą aš nesupratau, ir nuoširdžiai patvirtina dar kartelį, jog tai normalu.
Ko tu iškart nesakei, kad pas tave rimtas reikalas? Pats matai, kas renkasi naktimis.
Po 2 val. 36 min. ateina daktaras. Jaunas šaunus vaikinukas! Atsisėdame, papasakoju pirma savo įspūdžius iš šio vakaro, o paskui ir apie traumą pakalbame. Jo atsakymas truputį pribloškia: „Ko tu iškart nesakei, kad pas tave rimtas reikalas? Pats matai, kas renkasi naktimis, mes specialiai neskubame, nes 70 procentų jų nesulaukę tiesiog išeina namo.“ Po šio pokalbio viskas pradeda judėti gerąja linkme, padaromas tomografinis tyrimas. Grįžtu atgal pas gydytoją. Jis pažiūri – kaukolė kaktoje poroje vietų lūžusi, skeveldra užspaudė nervą, taip pat nosis sutrupėjusi ir tarp akių truputį lūžę“, – toliau istoriją dėstė vyras.
Operacija truko septynias valandas
Kadangi kaukolės lūžiuose Vilniuje specializuojasi Žalgirio klinika, Tomas jau paryčiais gavo siuntimą į šią įstaigą. Tačiau tuo istorija nesibaigė.
„Gydytojai perskaito mano lapą su diagnoze ir klausia, ar tomografinio tyrimo diskelį atsivežiau, o niekas man nieko nedavė. Pasisiūlau pats nuvažiuoti ir paimti jį, kad tik greičiau viskas vyktų, nes jau nemiegojęs 24 valandas, nevalgęs ir morališkai išsekęs. Apie pusę septynių grįžtu atgal į Lazdynų ligoninę, bet kadangi jau esu persona non grata, niekas man čia jokios informacijos duoti nenori, tik siuntinėja pas kitus. Pradedu truputį jausti paniką, pasigaunu gero veido pusamžę moterį, kuri, kiek suprantu, čia yra valytoja. Ji mane nukreipia pagaliau ten, kur reikia.
Čia man aiškina, jog diskelių kopijos yra daromos tik nuo 8-tos valandos ir už tai reikia susimokėti. Man nervai nebeišlaiko, metu nuskriausto šuniuko amplua, pradedu grasinti teisininkais ir žurnalistais. Ledai pajuda, padaro nuotraukos kopiją, net nebeprašo susimokėti. Atvežu ją į Žalgirio ligoninę. Gydytojai su šauniu humoru jausmu pažiūri nuotraukas, pirmiausia konstatuoja, jog keičia savo planus penktadieniui iš alaus gėrimo bare į mano galvos remontavimą, linksmai visi pasijuokiame ir pagaliau sužinau galutinį verdiktą, kas man bus daroma. Pjaunamas skalpas nuo ausies iki ausies, dedamos titaninės plokštelės, remontuojama nosis. Esu truputėlį sumišęs, nes, kiek pamenu, aš jau gydausi ambulatoriškai, o ir plastinės operacijos man nereikės...“ – toliau svarstė pašnekovas.
Pagaliau sužinau, kad bus pjaunamas skalpas nuo ausies iki ausies, dedamos titaninės plokštelės, remontuojama nosis.
Vyrui buvo atlikta operacija, kuri truko 7 valandas. Viskas baigėsi gerai, be komplikacijų. Tiesa, dar Tomui teko ištverti 54 kabių ištraukimą iš galvos, tačiau tai, palyginus su ankstesniu blaškymusi, tik gėlytės. Tačiau jis nusprendė šios istorijos neužmiršti, kad specialistai, kurie neatliko savo darbo tinkamai, patirtų pasekmes.
Reikalaus žalos atlyginimo
Tomas planuoja pateikti ieškinį Respublikinei Klaipėdos ligoninei, kurios medikai jį su lūžusia kaukole išleido namo. „Mažiausia nelaimė, menkiausias galvos sutrenkimas ir kraujas išsilietų į smegenis. Dabar aš čia jau neberašyčiau skundų. Medikai dėl savo nekompetencijos ir aplaidumo galėjo iš manęs atimti didžiausią mano turtą – sveikatą ar net gyvybę. Tikiuosi, kad jums nieko panašaus niekada nenutiks, bet jei nutiks, prisiminsite mano pasakojimą ir būkite budrūs!“ – ragino pašnekovas.
Dar vienas kuriozas vyro laukė, kai jis nusprendė siekti, kad būtų vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl jo sveikatos sužalojimo. Mat iš Klaipėdos policijos gavęs pranešimą, kad nepavykus su juo susisiekti nutraukiamas ikiteisminis tyrimas dėl jo sveikatos sužalojimo, jis suprato, kad policija į įvykį pažiūrėjo formaliai. Tačiau norint tyrimą atnaujinti, reikėjo pateikti medicininės ekspertizės išvadą.
„Pradėjome ieškoti Klaipėdoje darytos nosies nuotraukos. Tačiau kai kreipiausi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nes policijos pranešime buvo nurodyta, kad jie gavo pranešimą būtent iš šios ligoninės, paaiškėjo, kad jokių mano duomenų joje nėra. O aš pats neatsimenu, kokioje ligoninėje buvau, nes mane ten nuvežė visą sumuštą ir suspardytą. Po ilgų paieškų, kurioms teko sugaišti daug savo laiko, pavyko išsiaiškinti, kad aš buvau kitoje, Klaipėdos respublikinėje ligoninėje. Nesuprantu, kaip įmanomas toks aplaidumas – net dokumentų nesugeba tinkamai užpildyti“, – 15min GYVENIMUI sakė pašnekovas.
Po ilgų paieškų, kurioms teko sugaišti daug savo laiko, pavyko išsiaiškinti, kad aš buvau kitoje, Klaipėdos respublikinėje ligoninėje.
Tomas tikino, kad nenuleis rankų, nes įsitikinęs, kad kaltininkai už savo veiksmus turi patirti pasekmes. Be to, teisinį išsilavinimą turinčiam vyrui tai puiki praktika.
Pasak Klaipėdos respublikinės ligoninės atstovų, vyras į šią gydymo įstaigą iš tiesų buvo atvežtas, tačiau kol kas daugiau žinių nėra. Šiuo metu aiškinamasi, kas nutiko, ar iš tiesų buvo nepastebėtas kaukolės lūžis, ir kitos su šia situacija susijusios aplinkybės.
Su Universitetine greitosios pagalbos ligoninės atstove viešiesiems ryšiams susisiekti nepavyko. Šios įstaigos komentaru papildysime vėliau.
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, sveikata visiems mums yra pats brangiausias turtas, tad kiekvienas, sunegalavęs ar patyręs traumą, tikimės medikų profesionalumo, kompetencijos, pasitikime jais. Ypač dirbančiais skubiosios pagalbos skyriuose, kur ištisus metus gelbėjami įvairaus sunkumo traumas patyrę, netikėtai ligų užklupti pacientai. Tad tenka apgailestauti, kad ši situacija leidžia susidaryti priešingą vaizdą.
„Tikrai neturėtų būti taip, kad pacientui reikia kovoti siekiant gauti kokybiškas paslaugas. Tad apgailestaujame dėl susidariusios situacijos ir patirtų nepatogumų. Vis dėlto, iš pateiktos informacijos jokių galutinių vertinimų, išvadų daryti tikrai negalime. Labai aišku tik viena, kad pacientui visa reikiama pagalba, pagal jo būklę, turėjo būti suteikta. Jei konkrečioje gydymo įstaigoje tam tikrų paslaugų nebuvo galima suteikti, pacientui turėjo būti nurodoma, kur kreiptis pagalbos.
Tikrai neturėtų būti taip, kad pacientui reikia kovoti siekiant gauti kokybiškas paslaugas.
Tais atvejais, kai pacientas yra nepatenkintas suteiktomis paslaugomis, jis pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei gautas atsakymas netenkina, galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri pagal kompetenciją atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, arba į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Pasak jos, šiuo metu negalima pradėti tirti ir vertinti šios situacijos be paciento skundo, t. y. asmeninio jo kreipimosi, kuris būtų traktuojamas kaip sutikimas pradėti tyrimą, kitaip bus pažeistas asmens duomenų apsaugos reglamentas, nes tai yra ypač svarbūs sveikatos duomenys.
„Tad savo ruožtu skatiname pacientą kreiptis. Be to, svarbu įvertinti tai, kad, kaip sako medikai, ne visos komplikacijos ir problemos išryškėja iškart. Taip jau yra medicinoje, nes žmogaus organizmas yra gyvas ir situacija gali nuolat kisti. Tad gretutinės traumos ir komplikacijos gali išryškėti ir po kelių dienų. Neatlikus tikrinimo, sunku įvertinti, ar pajūrio medikai tinkamai suteikė skubią pagalbą“, – sakė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
