Beje, pas gydytojus vyrai dažnai kreipiasi tik tuomet, kai kitos išeities nėra ar kuomet negalavimas pradeda kelti itin didelį diskomfortą. Tokias išvadas leidžia daryti medicinos centro „Northway“ užsakymu bendrovės TNS LT atliktas lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata tyrimas.
Rimtų ligų simptomus ignoruoja
Tyrimo duomenimis, dažniausiai stipriosios lyties atstovus prie gydytojo kabineto durų atveda įvairios traumos, sveikatos sutrikimai atsiradę dėl sporto, aktyvaus laisvalaikio ar fizinio darbo. Tai nugaros skausmai, išvaržos, stiprūs patempimai ar sumušimai, išnirimai.
Vis dėlto „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Asta Mastavičiūtė sako, kad vyrai turėtų rūpintis ne tik traumomis – statistiškai vyrai 1,5 karto dažniau nei moterys serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vienam iš trijų šios lyties atstovų yra padidėjęs kraujo spaudimas, trys iš keturių turi antsvorio arba serga nutukimu, tačiau dažnai net esant gana aiškiems simptomams vengia kreiptis į gydytojus.
„Dažniausiai tokie simptomai yra susiję su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Padidėjusį kraujo spaudimą, širdies aritmijas, taip pat sąnarių skausmus, šlapinimosi sutrikimus vyrai dažnai paprasčiausiai ignoruoja. Vyresnio amžiaus vyrai mano, kad tam tikri negalavimai yra natūralūs, kad esant tam tikro amžiaus jie ir turi pasireikšti, dėl to nesiekia profesionalios medikų pagalbos, tikslesnės diagnozės ir gydymo“, – sako A.Mastavičiūtė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vyro sveikata: matomos ir paslėptos ligos
Klaidingas požiūris įskiepijamas nuo mažens
Anot gydytojos, toks vyrų nenoras kreiptis į gydytojus ir profilaktinių sveikatos patikrinimų vengimas didele dalimi sietinas su kai kuriomis vyriškumo sampratomis, jų ugdymu ir diegimu nuo mažens.
Gydytoja pastebi, kad savo sveikata vyrai labiau rūpintis pradeda sukūrę šeimas, susilaukę vaikų, kuomet pajunta atsakomybę ne tik už save.
„Vyrai nuo pat vaikystės ugdomi, kad nevalia skųstis, bet kokį skausmą reikia iškęsti. Dažnai mažam vaikui tėvai kartoja, kad „dideli berniukai“ neverkia, jam nusibrozdinus kelią sako – „neverk, būk vyras“. Tai lemia ir suaugusio vyro nuostatas, todėl, pavyzdžiui, pajutęs krūtinės skausmus, jis mano, kad kreipimasis pas gydytoją parodys jį esant silpną, besiskundžiantį. Tuo metu mergaitės dažnai auginamos akcentuojant rūpinimąsi savo sveikata ir grožiu, todėl ir suaugusios jos pasižymi didesniu dėmesiu šiems dalykams“, – pažymi šeimos gydytoja.
Specialistės teigimu, kitas vyrams labiau nei moterims būdingas elgesio modelis yra vizito pas gydytoją atidėliojimas net ir jaučiant tam tikrus simptomus bei įtariant, kad jie gali būti rimto susirgimo ženklas. To priežastis – baimė, jog bus diagnozuota labai rimta ar nepagydoma liga, kuri dažnam asocijuojasi su vyriškos galios ir autoriteto praradimu. Tokiu atveju dažnas stipriosios lyties atstovas informacijos apie negalavimą bando ieškoti internete, vadovautis girdėtomis draugų rekomendacijomis, bet nesiryžta kreiptis į gydytojus.
Nuostatos po truputį keičiasi
„Tiesa, situacija pamažu keičiasi, o vyrai ima vis atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą suvokdami pareigą ja rūpintis patiems. Vyrai pas gydytojus jau vis dažniau kreipiasi norėdami profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ar pajutę pirmuosius ligos simptomus. Be to, vyrai labiau nei moterys paveikūs artimųjų paraginimams ir patarimams, todėl pas medikus stipriosios lyties atstovai dažnai ateina paskatinti ar paprasčiausiai užregistruoti žmonų ar dukrų“, – pasakoja A.Mastavičiūtė.
Gydytoja pastebi, kad savo sveikata vyrai labiau rūpintis pradeda sukūrę šeimas, susilaukę vaikų, kuomet pajunta atsakomybę ne tik už save, bet ir artimiausius žmones, atžalas, kurios yra priklausomos nuo tėvų.
Lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata tyrimas rodo, kad dalis vyrų šiandien netgi labai atsakingai žiūri į savo sveikatą. Pagal Lietuvos gyventojų sveikatos poreikių segmentaciją, vieninteliame pareigingųjų segmente vyrai sudaro daugumą (63 proc.). Būtent šio segmento atstovai dažniausiai vadovaujasi nuostata, kad gyvenime nėra nieko vertingesnio už sveikatą. Jų manymu, geriausia gydymo taktika – kontroliuoti ir suvaldyti ligą. Beveik trečdalis šio segmento atstovų mano, kad šiuolaikinė medicina gali išspręsti dauguma problemų, o iš gydymo įstaigos jie reikalauja aukščiausios kokybės. Idealus gydytojas jiems – sąjungininkas ir pagalbininkas.
Reikia laiko apsiprasti
Tai, kad gydytojams įgyti vyrų pasitikėjimą užtrunka ilgiau nei bendraujant su moterimis, kurios iš prigimties labiau pasitiki autoritetais, pabrėžia ir medicinos centro specialistė.
„Atvykę pas gydytojus pirmus kartus vyrai paprastai stengiasi užsibūti pas juos kuo trumpiau, būna nelinkę leistis į detales, ne visuomet pasižymi atvirumu. Gydytojai turi įgyti savotišką pacientų vyrų pasitikėjimą. Kuomet tai atsitinka, kai vyras pajunta, kad medicinos įstaigos aplinka yra saugi, jis labiau atsipalaiduoja ir aktyviau bei geranoriškiau dalyvauja gydymo procese.
Dėl to svarbu, kad gydytojai ne tik būtų geri savo srities specialistai, bet ir mokėtų bendrauti su pacientais, suprantamai paaiškinti, kodėl reikalingas vienas ar kitas tyrimas ar medikamentai, kokia jų nauda.
Apskritai gydytojas ir pacientas turėtų būti tarsi bendro tikslo siekianti komanda – tuomet galima pasiekti geriausių rezultatų“, – sako A.Mastavičiūtė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Insultui nesate per jauni: 5 jo simptomai
Dažnesni profilaktiniai sveikatos tyrimai, dėl kurių pas gydytojus kreipiasi vyrai, yra įvairių mikroelementų kraujyje, prostatos vėžio tyrimai, krūtinės ląstos radiograma. Vis dėlto moterys maždaug du kartus dažniau nei vyrai apsilanko pas gydytojus profilaktiškai.
Rizikuoja labiau, dėmesio sveikatai skiria mažiau
„Žvelgiant bendrai, vyrai yra mažiau introspektyvūs, jie labiau domisi aplinka, o ne savimi, mažiau klauso organizmo signalų. Be to, jie labiau linkę į žalingus įpročius, nesveiką gyvenimo būdą, taip pat užsiimti ekstremalia veikla. Jauni vyrai dažnai itin pasitiki savimi ir mano, kad jokios sveikatos problemos jiems negresia, todėl mano esant neverta skirti dėmesio ir laiko profilaktiniams tyrimams bei savo sveikatai. Dažnai šis požiūris pasikeičia tik susirgus kokia nors liga, kuomet neretai jau būna per vėlu užkirsti jai kelią“, – pabrėžia gydytoja.
Lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (29 proc.) lietuvių pas gydytojus lankosi ar medicininius tyrimus atlieka rečiau nei kartą per metus. 28 proc. gyventojų tai daro kartą per dvylika mėnesių, beveik ketvirtadalis (24 proc.) pas gydytojus lankosi kartą per tris mėnesius ar dažniau, o 19 proc. – kartą per pusę metų.
