Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vytenis Povilas Andriukaitis iškapstė vieno mediko 44 tūkst. litų algą, bet nutylėjo, kad kiti 12 tūkst. gydytojų neuždirba ir 3 tūkst. litų

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis medikams paskelbė raganų medžioklę tam, kad nukreiptų visuomenės dėmesį nuo pagrindinės sveikatos sektoriaus problemos – lėšų trūkumo. Taip mano gydytojai, kurie dėl ministro kaltinimų ir įtarinėjimų jaučiasi taip pažeminti, kad nenori nei aiškintis, nei gintis.
Vytenis Andriukaitis
Vytenis Povilas Andriukaitis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Vidaus ligų gydytoja, Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus filialo tarybos narė Božena Markevič įsitikinusi, kad žmogaus sveikata labai lengva manipuliuoti, todėl ministras ir pasirinko tokią taktiką: skaičiuoti gydytojų uždarbius ir supriešinti juos su pacientais.

„Tegul jie pešasi, o mes tokiu būdu nuslėpsime tikrąją medicinos padėtį“, – tokią ministro strategiją įžvelgė B.Markevič, tik šeštadienį parvykusi iš konferencijos Prancūzijoje.

Viešėdama užsienyje B.Markevič pasidomėjo, kiek ten uždirba gydytojai. Anestezijos skyriaus vedėjo alga siekia 9 tūkst. eurų, o dienos pietūs ligoninėje jos darbuotojams kanuoja vos 2 eurus.

Vertinant gydytojo mokymosi trukmę ir atsakomybę, algos nėra adekvačios.

„Pas mus už patiekalą tenka pakloti ir visus 13 litų. Reikia žiūrėti ne tik į uždarbį, bet ir perkamąją galią. Tarkime, ten litras benzino kainuoja apie 1,5 euro, o Lietuvoje – 4,5 lito”, – pajamų ir išlaidų santykį lygino pašnekovė.

Keliaujantis gydytojas – per arti paciento?

B.Markevič užtikrina, kad nė vienas gydytojas nesiplėšytų per kelis darbus, jei vienoje darbovietėje uždirbtų pakankamai: tiek, kad užtektų oriam gyvenimui – buičiai ir poilsiui.

„Vertinant gydytojo mokymosi trukmę ir atsakomybę, algos nėra adekvačios. Be to, geras gydytojas turi nuolat tobulintis ir kelti kvalifikaciją, o tai brangiai kainuoja. Dirbant vienu etatu oriam gyvenimui neužsidirbsi“, – kalbėjo B.Markevič.

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad keliaujantys specialistai tampa tikru išsigelbėjimu šalies periferijoje gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

123rf.com nuotr./Medicina
123rf.com nuotr./Medicina

„Jų giminaičiai emigravę, nėra kas nuveža į didesnį medicinos centrą, todėl įstaigos kviečia specialistus iš miesto, kurie dukart per mėnesį atvažiuoja pakonsultuoti pacientų. Mano galva, tai tikrai nėra blogai, juolab, kai nuolat kalbame, kad medicina turi būti arčiau paciento“, – sakė B.Markevič.

Gydytoja pasakojo, kad kai kurie gydytojai neatsigina kvietimų dirbti.

„Juk sakoma, kad geriausia reklama sklinda iš lūpų į lūpas. Žmonės nori patekti būtent pas tą specialistą, tada įstaigos vadovas stengiasi jį prisikalbinti bent kelioms valandoms: nauda ne tik pacientams, bet ir kitiems gydytojams, kurie gali mokytis iš patyrusio kolegos. Juk visada lengviau paklausti nei atsakymų ieškoti literatūroje“, –  kalbėjo B.Markevič.

Pasiekė naują stadiją – apatiją

Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus filialo tarybos narė įsitikinusi, kad tai, jog pacientai nori operuotis pas konkretų chirurgą, yra didžiulis jo profesionalumo įvertinimas.

Mano galva, tai tikrai nėra blogai, juolab, kai nuolat kalbame, kad medicina turi būti arčiau paciento.

„Daug ir gerai dirbti nėra nusikaltimas. Reikia džiaugtis ir tokiems specialistams sukurti kuo palankesnes darbo sąlygas, kad sulaikytume nuo emigracijos. Be to, tikrai negalima chirurgo algos vertinti pagal vieną mėnesį: gal jis per jį ir atliko daug operacijų, tačiau reikia patikrinti, o kiek uždirbo kitą mėnesį? O kiek po dviejų? Net jei ir uždirbo nemažai, tai juk sąžiningai mokėdamas mokesčius, o ne apvagiant valstybę, kaip bandoma nupiešti“, – apgailestavo B.Markevič.

Ji pažymėjo, kad medikų bendruomenė purvais drabstoma jau seniai: „Kaip žmonės jaučiamės žeminami, bet tai vyksta taip seniai, kad net nesinori nei priešintis, nei ginčytis. Įsivyravo apatiškumo stadija, o tai yra labai blogas požymis.“

Retorika maskuoja esmines problemas

B.Markevič manymu, ministras V.P.Andriukaitis kiršina visuomenę ir tokiu būdu bando susikurti savo kaip reformatoriaus įvaizdį.

„Tačiau tiesa ta, kad nesurenkama pakankamai lėšų sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti. Todėl nustatyta 0,93 lito balo vertė yra nepakankama ir toliau gydymo įstaigas klampina į skolas. Vietoje to, kad būtų pasakyta: atleiskite, nesurenkame pakankamai mokesčių, todėl kai kurių planinių procedūrų gali tekti ilgiau palaukti, kalbama apie kyšius ir medikų dirbtinai kuriamas eiles. Aišku, juk paprasčiau žaisti žmogaus jausmais nei pasakyti tiesą“, – svarstė B.Markevič.

Kolegei pritarė ir Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas profesorius Liutauras Labanauskas.  

Archyvo nuotr./Liutauras Labanauskas
Archyvo nuotr./Liutauras Labanauskas

„Mes nebeturime, ką pasakyti. Tegul visuomenė pati sprendžia, kam reikalinga ta retorika. Natūralu, kad ji kyla: šiandien medicinoje neatstatytas balas, justi finansavimo trūkumas, todėl bandoma rasti kaltų, kad būtų pateisintas vienas ar kitas žingsnis dėl finansavimo trūkumo. Tačiau tiesa ta, kad, jei išgydysiu daugiau pacientų nei sudaryta sutarčių su ligonių kasa, man pinigų niekas nepridės. Todėl visos stambios tretinio lygio centrinės gydymo įstaigos, į kurias suplaukia sunkiausi pacientai, praėjusius metus baigė su skolomis“, – aiškino L.Labanauskas.

Vieną paviešino, tūkstančius nutylėjo

L.Labanausko manymu, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys apie gydytojų etatus ir uždarbius nieko ypatingo neatskleidė.

„Keliose darbo vietose dirba 911 gydytojų, iš jų daugiau nei 700 – dviejose ar trijose. To nedraudžia nei įstatymai, nei Konstitucija, jei tinkamai suderinti darbo laikai“, – pažymėjo Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas.

Tyrimo metu nustatyta gydytojų, kurie dirba penkiose, šešiose, o vienas rekordininkas – net vienuolikoje darbo vietų. Tačiau, L.Labanausko įsitikinimu, dėl 200 gydytojų tikrai nevertėjo sukelti tokio ažiotažo.

Juk Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 12 tūkst. dirbančių gydytojų. Tai ar iš tų 200 galima daryti politiką?

„Juk Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 12 tūkst. dirbančių gydytojų. Tai ar iš tų 200 galima daryti politiką? Paaiškėjo, kad du gydytojai uždirbo daugiau nei 30 tūkst. litų, vienas – daugiau nei 40 tūkst. litų per mėnesį. Iš viso 114 gydytojų uždirba daugiau nei 10 tūkst. litų iki mokesčių. Tačiau mes kažkodėl nutylime, kad 12 tūkst. gydytojų algos vidurkis yra vos 3 tūkst. litų. Čia problemos mes nematome?“ – retoriškai klausė L.Labanauskas.

Jis atkreipė dėmesį į paradoksą: beveik visi Lietuvos stacionarai skęsta milijoninėse skolose, tačiau sveikatos apsaugos problemos susiaurinamos iki 114 daugiau uždirbančių gydytojų.

V.P.Andriukaitis paskelbė medžioklę, į kurią įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinę darbo inspekciją ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Atlyginimas turėtų būti motyvuojantis

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga irgi atkreipia dėmesį, kad sveikatos sektoriaus problemos daug aštresnės nei 5–7 proc. gydytojų galimi darbo įstatymo pažeidimai. Daug didesnių bėdų sukelia lėšų, specialistų trūkumas ilgalaikio finansavimo perspektyvos nebuvimas ir pan.

Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Operacija
Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Operacija

Būtent maži atlyginimai verčia gydytojus dirbti keliose vietose, dažnai aukojant savo sveikatą.

„Dėl nepakankamo sistemos finansavimo atsiranda tokios negerovės kaip maži atlyginimai, emigracija, specialistų trūkumas – ypač rajonuose. Medicinos įstaigos dirba iškraipytomis rinkos sąlygomis. Ką daryti, sakykim, ligoninės vadovui, kuris už jo įstaigoje suteiktas paslaugas iš valstybės gauna ne visą paslaugų kainą, o keliolika procentų mažiau? Juk negali nusipirkti vaistų ar įrangos už mažesnę nei rinkos kainą. Tada belieka viską riboti ir mažinti. Nukenčia ir darbuotojų atlyginimai, jie nedidėja, tarsi užkonservuojami. Būtent maži atlyginimai verčia gydytojus dirbti keliose vietose, dažnai aukojant savo sveikatą“, – pirmadienį išplatintame pranešime spaudai kalba Lietuvos gydytojų vadovų asociacijos prezidentas Stasys Gendvilis.

Jausdama atsakomybę už kolegas, pažeidusius darbo įstatymus ar mediko etiką, asociacija vis tik pabrėžia neabejojanti, kad skaidriai dirbantys kvalifikuoti specialistai turėtų gauti ir pelnytą motyvuojantį darbo užmokestį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs