„Kalbame ne tik apie mokslu pagrįstus faktus, bet ir politinių sprendimų priėmimo etiką. Priimant politinius sprendimus, tėra trys klausimai: kas, ką ir už kokius pinigus turi daryti? [...] Šiuo atveju, manau, kuo daugiau bus apie tai diskutuojama, tuo greičiau galbūt bus priimtas politinis sprendimas, kad reikėtų skirti pinigų ir nemokamiems skiepams nuo erkinio encefalito Lietuvoje“, – tvirtina S. Čaplinskas.
Kokliušo skiepas gali būti efektyvus apie 10 metų
Anot S. Čaplinsko, pasaulyje yra skiepijama nuo 28 infekcijų. Kokius skiepus naudoti, kiekviena šalis pasirenka individualiai, remdamasi epidemiologine situacija.
Ekspertas pabrėžia, kad kai kurios vakcinos rekomenduojamos ar netgi būtinos tik vykstant į kai kurias šalis, kuriose paplitusios karštligės ar kitokios infekcinės ligos. Šiomis ligomis nesergama Lietuvoje, todėl skiepyti nuo jų vaikus, nevykstant į užsienį, nėra reikalo.
„Lietuvoje ilgus metus į vaikų profilaktikos skiepijimo kalendorių buvo įtrauktos 10 vakcinų. Praeitais metais, spalio mėnesį, buvo įtraukta pneumokokinės infekcijos vakcina. Iš viso šiandien yra galimybė vaikučiams nemokamai pasiskiepyti nuo 11 infekcijų“, – įvardija S. Čaplinskas. Nuo 2016 m. prie šio sąrašo turėtų prisidėti dar dvi vakcinos – nuo kokliušo ir ŽPV.
Pastebima, kad susirgimų kokliušu vis daugėja. Pasak S. Čaplinsko, tam įtakos turi ir galimybė keliauti į šalis, kuriose susirgimai šia liga gana dažni. Ekspertas įvardija, kad 2013 m. Lietuvoje buvo užfiksuoti net 65 susirgimai, nors iki tol buvo registruojami tik pavieniai atvejai.
„Kokliušo skiepas gali būti pakankamai efektyvus apie 10 metų. Todėl siūloma, kad vis dėlto būtų galimybė 15–16 metų paaugliams dar kartą būti paskiepytiems nuo kokliušo“, – sako S. Čaplinskas.
LRT Radijo pašnekovo teigimu, numatyta rekomenduoti nuo kitų metų skiepyti mergaites nuo ŽPV. S. Čaplinksas pabrėžia, kad šios vakcinos efektyvumas yra įrodytas moksliškai, bet vakcina veiksminga tik mergaitėms, dar neturėjusioms lytinių santykių. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tėveliai dažnai netinkamai interpretuoja gydytojų siūlymą mergaites skiepyti jau nuo devynerių metų.
„Noriu iš karto pasakyti, kad, kai kalbame apie tai, jog yra galimybė mergaitę paskiepyti nuo devynerių metų, tai nereikia visko suvulgarinti ir galvoti, kad medikai sako, jog jau kitą dieną po skiepų mergaitė pradės užsiimti kažkuo ne tuo ar tuo domėtis. Paprasčiausiai reikia turėti atskaitos tašką, nuo kada mes sakome, kad jau galima ir galbūt yra tikslinga skiepyti“, – aiškina S. Čaplinskas.
Prieštaraujantieji vakcinoms nesiremia moksliniais tyrimais
Pasak eksperto, taip pat svarstoma, kad erkinio encefalito vakcina kai kuriems kontingentams Lietuvoje turėtų būti nemokama. S. Čaplinskas išskiria vyresnio amžiaus žmonės, ypač tuos, kurie nemažai laiko praleidžia miške grybaudami ar uogaudami. Jis svarsto, kad vakcina galėtų būti nemokama ir vaikams, tačiau, jo teigimu, tai priklauso ir nuo politinių sprendimų.
Pirmiausia turėtume galvoti ne apie tai, ar vakcina gerai, ar blogai. Pirmiausia turėtume suprasti, kad liga yra blogai.
„Kalbame ne tik apie mokslu pagrįstus faktus, bet ir politinių sprendimų priėmimo etiką. Priimant politinius sprendimus, tėra trys klausimai: kas, ką ir už kokius pinigus turi daryti? [...] Šiuo atveju, manau, kuo daugiau bus apie tai diskutuojama, tuo greičiau, galbūt bus priimtas politinis sprendimas, kad reikėtų skirti pinigų ir nemokamiems skiepams nuo erkinio encefalito Lietuvoje“, – tvirtina S. Čaplinskas.
Ekspertas paaiškina, jog trijų dalių vakcinacija, kurios kiekviena dalis šiuo metu kainuoja apie 30 eurų, yra reikalinga tam, kad susiformuotų pakankamai stiprus imunitetas šiai infekcijai. „Jeigu kas nors negali sumokėti tokių pinigų, belieka imtis kitų apsaugos priemonių – rūbų, repelentų ir kt.“, – sako ekspertas.
Jis taip priduria, kad, jeigu vaikas nuolat būna lauke, kur ant jo gali užropoti erkė, būtų galima skiepyti net ir devynių mėnesių kūdikį. Jeigu didelės rizikos užsikrėsti erkiniu encefalitu nėra, S. Čaplinksas pataria palaukti, kol vaikas šiek tiek paaugs.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad labai dažnai vakcinavimui prieštaraujantys žmonės remiasi ne moksliniais straipsniais, o informacija, rasta internete, kuri neparemta moksliniais tyrimais.
„Pirmiausia turėtume galvoti ne apie tai, ar vakcina gerai, ar blogai. Pirmiausia turėtume suprasti, kad liga yra blogai. Yra daug užkrečiamų ligų, kurios tikrai pavojingos mūsų sveikatai ir gyvybei. Iš kitos pusės, mes gyvename atviroje demokratinėje visuomenėje, kur yra aiški nuostata, kad niekas neturi teisės nieko daryti su žmogaus kūnu be žmogaus valios“, – pastebi S. Čaplinskas.
Jo teigimu, yra pavieniai atvejai, kai žmogui geriau nesiskiepyti. Tai yra išskirtinai atvejai, kai žmonės, pavyzdžiui, serga ligomis, galinčiomis komplikuoti vakcinavimą. Nepaisant to, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas pabrėžia, kad, pasiskiepijus didžiajai daliai visuomenės, tiems asmenims taip pat sumažėja rizika užsikrėsti infekcijomis, nes tokiomis ligomis segančių žmonių aplink tiesiog nebūtų.
