Ne įsibrovėliai, o naudingi kolonistai
Bakterijos, virusai, grybeliai, protistai, archėjos – net per 100 trilijonų mikroorganizmų gali gyvuoti mūsų žarnyne, burnoje, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose, ant odos ir kt. Daugelis jų yra mums naudingi.
Mūsų kūno mikrobai dažniausiai nėra įsibrovėliai, o naudingi kolonistai. Jie organizme pradeda apsigyventi jau tuomet, kai vaisius dar tik būna įsčiose. Mikroorganizmai sudaro sudėtingą ekosistemą ir sukuria specialią terpę, turinčią didžiulę įtaką sveikatai.
Tokia žmogaus mikrobų bendrija vadinama mikrobiota, o jos visi genai – mikrobiomu.
Proveržis žmogaus mikrobiomo tyrimuose įvyko visai neseniai. Didelį impulsą davė JAV Nacionalinių sveikatos institutų Žmogaus mikrobiomo projektas, vykdytas 2007–2014 m. Dabar jau gerai žinoma, kad kiekvienas iš mūsų turi labai individualų mikrobiomą. Jis yra būtinas žmogaus vystymuisi, imunitetui lavinti ir mitybai.
Į mūsų kūną jau žvelgiama kaip į vieną superorganizmą, sudarytą iš žmogaus ir mikrobų ląstelių.
Kaip pabrėžia Kolorado universiteto (JAV) mokslininkai, kiekvienoje ląstelėje turime apie 20–25 000 genų, o žmogaus mikrobiomas jų gali turėti 500 kartų daugiau. Be to, mikrobų gebėjimas greitai vystytis, apsikeisti genais, daugintis ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių suteikia jiems ir jų šeimininkams nepaprastų sugebėjimų, kuriuos tik dabar pradedame suvokti.
Dėmesio centre – žarnyno mikrobiomas
Tinkamai funkcionuojantis mikrobiomas mūsų sveikatą gina tarsi skydas. Neatsitiktinai dėmesio centre pirmiausia atsidūrė žarnyno mikrobai.
Dabar su žarnyno mikrobiomo disbalansu siejami lėtiniai uždegimai, nutukimas, diabetas, dirgliosios žarnos sindromas, neurologiniai sutrikimai, širdies ir kraujagyslių, kepenų, vėžiniai susirgimai ir kt. Ne veltui senovės graikų gydytojas Hipokratas aiškino, kad visos ligos prasideda žarnyne.
Gerai funkcionuojantis žarnyno mikrobiomas ne tik padeda reguliuoti imunitetą, bet gali slopinti patogeninius mikrobus. Štai šiemet Floridos universiteto (JAV) tyrėjai nustatė specifines žarnyno bakterijų rūšis, kurios, atrodo, vaidina svarbų vaidmenį vystantis neurodegeneracinėms ligoms – Alzheimerio, Parkinsono ir motorinių neuronų. Taip pat paaiškėjo, kad kitos tam tikros bakterijų rūšys gali gaminti junginius, kurie neutralizuoja patogenus.
Gali būti, kad ir autoimuninės ligos šeimose perduodamos ne tik paveldint DNR, bet ir mikrobiomą.
Aišku, kad žarnyno mikrobai neatsiejami nuo maisto virškinimo proceso. Be to, jie padeda sintezuoti labai svarbius vitaminus A, B12, K, tiaminą ir riboflaviną. Žarnyno mikrobiomas taip pat siejamas ir su pacientų reakcija į vaistus.
Mikrobiomas keičiasi visą gyvenimą
Žarnyno mikrobiotos stiprybė – didelė mikrobų įvairovė ir gausa, kurią reikia saugoti. Daugiausia čia klesti bakterijos. Prieš porą metų Harvardo medicinos mokyklos (JAV) tyrėjai, analizuodami 2100 mėginių, žarnyno mikrobiome nustatė per 22 milijonus bakterijų genų. Apie 50 proc. jų buvo unikalūs ir būdingi konkrečiam asmeniui.
Žarnyno mikrobiomas greitai vystosi per pirmuosius ar dvejus vaiko gyvenimo metus dėl motinos piene esančių mikrobų, aplinkos ir kitų veiksnių. Jis stabilizuojasi sulaukus maždaug trejų metų amžiaus, tačiau keičiasi visą gyvenimą. Mikrobiomo įvairovė senstant mažėja. Tam įtakos turi ir streso atakos, ilgalaikės dietos, antibiotikai ir kt.
Tyrimai parodė, kad žmonių, kurie kas savaitę suvalgo bent 30 augalinių elementų (sėklų, grūdų, riešutų ir kt.), žarnyne yra daugiau bakterijų.
Jei žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sutrinka ar pradeda silpti, gali pradėti plėstis patogeniškų ar tokiais tapusių mikrobų kolonijos.
Mikrobiomo pusiausvyrą padeda palaikyti sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad žmonių, kurie kas savaitę suvalgo bent 30 augalinių elementų (sėklų, grūdų, riešutų ir kt.), žarnyne yra daugiau bakterijų. Vis dėlto reikia atsiminti, kad pora asmenų gali valgyti tą patį maistą, o mikrobiomo pokyčiai skirsis. Tad kiekvienam žmogui reikia individualių rekomendacijų.
Kaip kontroliuojami žarnyno mikrobai?
„Naujų žinių apie žmogaus mikrobiomo svarbą banga paskatino kitaip pažvelgti į ligų profilaktiką ir diagnostiką. Šios srities modernios laboratorinių tyrimų technologijos ką tik tapo plačiau prieinamos ir Lietuvoje – galima išsitirti žarnyno mikrobiotą ir mikrobiomą“, – sako „Medicina practica“ vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Jis pabrėžia, kad mikrobiotos ir mikrobiomo terminai dar dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau jų ištyrimo metodika ir rezultatai skiriasi.
Žarnyno mikrobiotos tyrimas atliekamas pasėlio metodu. Atliekant tyrimą nustatomi pagrindiniai bakterijų tipai: Firmicutes, Bacteroidetes, Proteobacteria; probiotinės bakterijos (Lactobacillus, Biffidobacterium), grybeliai. Taip pat ištiriamas ir virškinimo ligas sukeliančios H. pylori bakterijos antigenas.
Žarnyno mikrobiomo tyrimas atliekamas PGR metodu – tiriama per 1000 bakterijų genetinė informacija. Tai padeda išsiaiškinti, kurios bakterijos gyvena žarnyne, kaip jos veikia organizmą, ar pakanka naudingų bakterijų, ar yra kenksmingų bakterijų.
Taip pat šis tyrimas padeda nustatyti, ar žarnyno bakterijos lemia paciento polinkį į nutukimą, ar mityba ir mikrobiomas yra subalansuoti, ar reikia pakeisti mitybos įpročius, kaip pasiekti subalansuotą žarnyno mikrobiomą.
„Prieš pasirenkant žarnyno mikrobų tyrimus pirmiausia reikia įvertinti paciento savijautos simptomus. Išsitiria ir sveiki žmonės – pavyzdžiui, norintys keisti mitybą ar gyvenimo būdą. Minėti tyrimai gali vienas kitą papildyti“, – aiškina S.Barakauskas.
