Simptomai panašūs, o diagnozės – labai skirtingos
Pirmieji peršalimo simptomai pasireiškia po 1–2 dienų nuo užsikrėtimo.
Negalavimai prasideda gerklės kutenimu, paraudimu ar skausmu, ypač ryjant. Kartais padidėja kaklo limfmazgiai.
Nors dažnam gerklės skausmas atrodo kaip paprastas peršalimo simptomas, tačiau neretai šis negalavimas liudija apie gerokai rimtesnes ligas. Viena tokių – angina. Susirgus angina, ligonį paprastai kamuoja labai aukšta kūno temperatūra, ryklės skausmas ir bendras silpnumas. Angina – tai bendras organizmo susirgimas, kuris pažeidžia ne tik tonziles ir ryklės gleivinę, bet ir širdį, sąnarius, jungiamąjį audinį. Anginą sukelia bakterijos, dažniausiai streptokokai, tad ligai gydyti skiriami antibiotikai, be jų liga paprastai nepraeina. Uždelsus gydyti anginą, tai darant neteisingai ar negydant visai, vystosi sudėtingos komplikacijos: gali sustreikuoti širdis, sutrikti inkstų veikla, išsivystyti sąnarių ligos. Jei angina komplikuojasi, gali susidaryti užryklinis pūlinys, kuriam pratrūkus kyla rimtas pavojus sveikatai. Tokiais atvejais ligoniams prireikia skubios operacijos.
Virusinių gerklės susirgimų komplikacijos paprastai nėra tokios sudėtingos. Užklupus virusiniam gerklės uždegimui, faringitui, kutena ir skauda gerklę, užkimstama, gali pakilti temperatūra, atsirasti sausas kosulys. Dažniausiai nuo tokio negalavimo pasveikstama per savaitę.
Faringitą paprastai sukelia virusai, tad šios ligos gydyti antibiotikais negalima – pastarieji su virusais nekovoja, o antibiotikų vartojimas, kai tam nėra būtinybės, tik susilpnina ligonio imuninę sistemą. Užklupus virusiniam gerklės uždegimui, geriausia gydytis “liaudiškomis” priemonėmis: gerklę patariama skalauti sodos ar druskos tirpalu ar šalavijų nuoviru; taip pat daryti inhalicijas su arbatmedžių ar eukaliptų aliejumi; kaitinti kojas.
Kaip žinoti, kad tai – tik sloga
Kitas dažnas peršalimo ligų palydovas – sloga, neretai prasidedanti kartu ar kiek vėliau nei gerklės skausmas. Iš pradžių sloga būna vandeninga, "varvanti", sekretas bespalvis, vėliau sutirštėja, o kvėpavimas kiek palengvėja.
Ūmi sloga, kurią sukelia virusai, dažniausiai praeina per savaitę. Jei sloga trunka ilgiau nei savaitę, prisideda bakterinė infekcija, susergama ūminiu rinosinusitu. Rinosinusitas – tai nosies gleivinės ir prienosinių ančių uždegimas, pasireiškiantis labai panašiais simptomais kaip ir sloga: nosies užgulimu, pasunkėjusiu kvėpavimu pro nosį, spaudimo jausmu, skausmu veide. Negalavimai – labai panašūs į paprastos slogos, tik trunka gerokai ilgiau. Jei rinosinusito simptomai stiprėja, atsiranda pūlinga sekrecija, stiprėja skausmas – ligoniui tenka vartoti antibiotikus, nes galima įtarti bakterinį rinosinusitą. Ūmaus bakterinio rinosinusito diagnozė patvirtinama, kai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai trunka 10–14 parų arba po 5‒7 parų būklė pablogėja.
Specialaus gydymo slogai nėra - rekomenduojama naudoti daug skysčių, plauti nosį, jei sloga labai vargina galima vartoti būklę lengvinančių purškalų nosiai. Šios procedūros padeda sumažinti nosies užsikimšimą.
Jei simptomai trunka ilgiau nei savaitę
Tačiau jei sloga gydantis nepareina per savaitę – galima įtarti rimtesnius susirgimus. Viena pavojingiausių ligų, kurios simptomas sloga, yra sinusitas - sinusus išklojančios gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti alergija, virusinė, bakterinė ar grybelinė infekcija. Šis uždegimas gali būti ūminis ar lėtinis. Ūminį uždegimą dažniausiai sukelia bakterijos, bet jis gali būti virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacija. Lėtinį sinusitą neretai sukelia dantų infekcijos.
Sinusitą, be pūlingos slogos ar karščiavimo, dažniausiai lydi skausmas. Skauda kaktą virš antakio ar skruostą, akiduobes. Skausmas prasideda praėjus 2–3 valandoms po pabudimo, vėliau išnyksta. Gali ištinti kaktos oda virš antakio, vokai, skruosto, veido oda. Tačiau nevertėtų apsigauti – kai kuriais atvejais skausmas ligoniams, sergantiems sinusitu, ir nepasireiškia. Jeigu pacientas nejaučia skausmo, o sloga užsitęsė ilgiau nei 10 parų, atsirado pūlingas, nemalonaus kvapo, gausus sekretas iš nosies, galima įtarti sinusitą.
Esant sinusito simptomams būtina kreiptis į gydytoją, mat neišgydytos ligos pasekmės gali būti liūdnos. Tiek ūminiai, tiek lėtiniai sinusitai gali komplikuotis: gali išsivystyti pūlingas meningitas, smegenų ar smegenėlių pūlinys, voratinklinio smegenų dangalo uždegimas, taip pat regos nervo uždegimas ar akiduobės pūlinys, nuo kurių gresia net apakimas.
Sinusito gydymui dažnai skiriami antibiotikai, kartais prireikia net ne vieno jų kurso. Jei liga išsivysto į lėtinį sinusitą, ligoniams gali prireikti ir operacijos.
