Kodėl nuomone tikima labiau nei faktais?
Pediatrijos centro konsultantas vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis, paklaustas, kodėl tėvai atsisako skiepyti savo vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų, kurias pavyko suvaldyti tik vakcinų pagalba, į klausimą atsakė klausimu:
„Užkrečiamos ligos yra problema – pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Yra instrumentų joms valdyti. Vienas iš šių instrumentų – vakcinos.“
Taigi kodėl visuomenė, turėdama problemą ir turėdama įrankį šiai problemai spręsti, nenori jo naudoti?
„Dar vienas klausimas. Egzistuoja mokslu pagrįsti faktai apie skiepus ir šaltinių, kurie juos pateikia yra labai daug, bet žmonėms kažkodėl artimesni ne mokslu pagrįsti šaltiniai, bet nuomonės, kurias dėsto kokia nors gydytoja homeopatė ar visai jokio medicininio išsilavinimo neturintis žmogus.
Tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. O kad nebūtų erdvės tokioms nuomonėms plisti, reikia labai aiškios valstybės politikos ir labai aiškios, veiksmingai veikiančios informacinės struktūros šiuo klausimu. Antraip viešojoje erdvėje turėsime tik nuomones“, – teigė pašnekovas.
Ligos grėsmė, kai ji akivaizdžiai pasireiškia, yra didesnė už nusistatymą prieš skiepus, tačiau poveikis, deja, trumpalaikis.
Tiesa, ligos grėsmė, kai ji akivaizdžiai pasireiškia, yra didesnė už nusistatymą prieš skiepus, tačiau poveikis, deja, trumpalaikis: vos tik grėsmė sušvelnėja, mąstymas grįžta į ankstesnes vėžes.
Užtenka prisiminti keletą kūdikių mirčių nuo meningokoko. Po jų, kai tik atsirado vakcina, tėvai buvo pasiryžę mokėti po 150 eurų už vakcinos dozę (o tokių dozių imunitetui susidaryti reikia 2–3). Nuo praėjusių metų rugpjūčio tam tikrai vaikų amžiaus grupei vakcina yra nemokama, tačiau skiepijimo apimtys yra visiškai mažos. O vaikai ir toliau miršta.
„Dalis žmonių ieško būdų, kaip paskiepyti vaikus, kurie nepatenka į amžiaus grupę, kuriai vakcina kompensuojama, bet kodėl tėvai neskiepija savo vaikų, kai valstybė jiems garantuoja nemokamą vakciną? Tas pats su vakcina nuo gripo. Regis, Lietuvą jau pasiekė vakcina, kuri bus skirta nemokamai skiepytis vyresnio amžiaus žmones ir sergančiuosius lėtinėmis ligomis. Ar išsirikiuos jų eilės pasiskiepyti, vėlgi klausimas“, – svarstė V.Usonis.
Taip pat ir pasireiškus Lietuvoje tymų protrūkiui žmonės ėmė skiepytis nuo tymų, net ir tie, kurie anksčiau aiškino, kad tymai jau seniai pamiršti ir vakcina nuo jų nereikalinga. Pasak gandų, žmonės netgi buvo pasiryžę už vakciną mokėti beprotiškus pinigus. Kai jos trūko, juodojoje rinkoje vakcina kainavo vos ne 150 eurų, nors jos normali kaina – apie 20 eurų.
6 mitai apie skiepus
Taigi kokie mitai dažniausiai kelia žmonėms skiepų baimę ar sukuria nuostatą, kad skiepytis nuo tam tikrų ligų nebūtina? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras yra pateikęs šešių dažniausiai pasitaikančių mitų apie skiepus sąrašą, kurį sudarė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras.
1. Dėl geresnių sanitarinių sąlygų ligos ir be skiepų išnyko. Panašūs teiginiai labai dažnai pasitaiko prieš skiepijimą nukreiptoje literatūroje. Esą skiepai nėra būtini. Geresnės socialinės ir ekonominės sąlygos, be abejo, turėjo netiesioginį poveikį sergamumui. Geresnė mityba, gydymo antibiotikais ir kitų gydymo būdų atsiradimas padidino ligonių išgyvenamumą. Erdvesni būstai ir mažesnis gyventojų tankumas sumažino ligų perdavimą, o mažesnis gimstamumas – ligoms imliems asmenims rizikingų buitinių kontaktų skaičių.
Tačiau vertinant faktinį ligų paplitimą per ilgesnį laiką lieka mažai abejonių dėl skiepų reikšmingo tiesioginio poveikio net ir mūsų dienomis. Pavyzdžiui, sergamumas tymais per daugelį metų tai kilo, tai krito, tačiau realus, nuolatinis naujų susirgimų tymais atvejų skaičiaus kritimas sutapo su tymų vakcinos skiepijimų pradžia 1963 m.
Trys šalys sumažino skiepijimą vakcina nuo kokliušo - poveikis buvo dramatiškas ir pasireiškė iš karto.
Galime paanalizuoti kelių išsivysčiusių šalių patirtį po to, kai jos leido imunizacijos lygiui nukristi. Trys šalys (Didžioji Britanija, Švedija ir Japonija) sumažino skiepijimą vakcina nuo kokliušo dėl su ja susijusių baimių. Poveikis buvo dramatiškas ir pasireiškė iš karto.
Didžiojoje Britanijoje po kelerių metų buvo registruota daugiau nei 100 tūkst. kokliušo atvejų, 36 mirtys. Japonijoje maždaug tuo pačiu metu vakcinacijos lygis sumažėjo nuo 70 proc. iki 20–40 proc. Tai lėmė susirgimų kokliušu šuolį nuo 393 iki 13 tūkst. atvejų ir 41 mirties.
2. Dauguma susirgusių žmonių būna skiepyti. Tuo norima pasakyti, kad vakcinos neveiksmingos. Išties, kai įvyksta ligos protrūkis, skiepytų asmenų tarp susirgusiųjų skaičius dažnai viršija neskiepytų asmenų skaičių – net ir kalbant apie tymų skiepus, kurių veiksmingumas naudojant pagal rekomendacijas, kaip žinia, siekia 98 proc. Šis paradoksas aiškintinas dviem veiksniais.
Pirma, 100 proc. veiksmingų vakcinų nėra. Kad vakcinos būtų saugesnės nei ligos, bakterijos ar virusai yra nužudomi ar susilpninami. Dėl individualių žmogaus organizmo savybių imunitetas susiformuoja ne visiems paskiepytiems asmenims. Daugumos įprastinei vakcinacijai naudojamų vakcinų veiksmingumas siekia 85–95 proc. Antra, tokioje šalyje paskiepytųjų skaičius stipriai viršija neskiepytųjų skaičių.
3. Vakcinos dažnai sukelia šalutinį poveikį, ligas ir net mirtį, gali sukelti ilgalaikių, mums nežinomų pasekmių. Dauguma skiepijimo sukeltų nepageidaujamų reiškinių yra lengvi ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, tai gali būti paraudimas, patinimas skiepijimo vietoje ar lengvas karščiavimas.
Dažnai po skiepijimo užtenka išgerti paracetamolio. Sunkesni nepageidaujami reiškiniai pasitaiko retai (nuo vieno atvejo tūkstančiams iki vieno atvejo milijonams dozių), o kai kurie pasireiškia taip retai, kad rizika negali būti tiksliai įvertinta.
Kalbant apie vakcinas, sukėlusias mirtį, vėlgi tiek mažai mirties atvejų gali būti įtikinamai priskirta skiepijimui, kad mirties riziką sunku įvertinti statistiškai. Kiekvienas mirties atvejis, apie kurį pranešama, paprastai yra kruopščiai nagrinėjamas, siekiant įvertinti, ar jis tikrai susijęs su vakcinos panaudojimu, ir jei taip, kokia tiksliai yra mirties priežastis.
4. Difterijos, stabligės-kokliušo (DTP) skiepai sukelia staigios kūdikių mirties sindromą (SIDS). Šis įsitikinimas atsirado dėl to, kad tam tikra gana ribota dalis mirusių nuo SIDS vaikų neseniai buvo skiepyti DTP vakcina. Iš pirmo žvilgsnio tai byloja apie priežastinį ryšį tarp šių dviejų faktų. Tačiau tai klaidinga logika: taip pat sėkmingai galima teigti, kad duonos valgymas sukelia automobilių avarijas, nes, ko gera, galima įrodyti, kad dauguma į avarijas patekusių vairuotojų per pastarąsias 24 valandas valgė duonos.
Jei įvertinsime tai, kad dauguma SIDS atvejų įvyksta tuo amžiaus tarpsniu, kai vaikas skiepijamas tris kartus sušvirkščiant DTP vakciną, tikėtina, kad skiepijimas DTP vakcina prieš pasireiškiant SIDS yra tiesiog atsitiktinumas.
Vakcinacija leido mums sumažinti sergamumo skiepijimu išvengiamomis ligomis lygį daugelyje šalių.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo atlikta keletas gerai kontroliuojamų tyrimų ir tyrėjai padarė išvadą, kad mirčių nuo SIDS, chronometriškai susijusių su skiepijimu DTP, skaičius neviršijo tikėtinų atsitiktinių mirties atvejų statistinių ribų. Kitaip sakant, tos mirtys nuo SIDS vis tiek įvyktų, net jei vaikai nebūtų paskiepyti.
5. Ligos yra beveik visiškai sunaikintos mano šalyje, todėl skiepyti vaiką nėra reikalo. Tai, kad vakcinacija leido mums sumažinti sergamumo skiepijimu išvengiamomis ligomis lygį daugelyje šalių yra gryniausia tiesa. Tačiau kai kurios iš jų tebėra labai paplitusios (net epideminės) kitose pasaulio šalyse. Keliautojai patys to nežinodami gali atvežti šias ligas į bet kurią šalį ir, jeigu jos gyventojai neapsaugoti skiepų, šios ligos gali greitai išplisti visoje populiacijoje ir sukelti epidemiją.
Be to, jei vienu metu šalyje registruojama palyginti nedaug ligos atvejų, be apsaugos, kurią teikia skiepai, jų labai greitai gali padaugėti iki dešimčių ar šimtų tūkstančių atvejų.
Todėl pasiskiepyti būtina, kad apsaugotume save: net jei mums atrodo, kad tikimybė užsikrėsti viena iš šių ligų yra labai maža, vis dėlto šios ligos niekur nedingo. Pasiskiepydami apsaugome ir aplinkinius. Yra nedidelė grupė žmonių, kurie negali būti skiepijami (pavyzdžiui, dėl stiprios alergijos vakcinos sudedamosioms dalims), taip pat nedidelis procentas žmonių, nereaguojančių į vakcinas. Šie žmonės imlūs ligoms ir vienintelė viltis apsisaugoti yra ta aplinkybė, kad aplinkiniai turi imunitetą ir negali jiems ligų perduoti.
Esant viršutinių kvėpavimo takų virusinei infekcijai vaiką gali veikti nuo 4 iki 10 antigenų, o anginos atveju – nuo 25 iki 50.
6. Vaiko skiepijimas nuo kelių ligų tuo pačiu metu sustiprina šalutinio poveikio grėsmę ir gali perkrauti imuninę sistemą. Vaikai kiekvieną dieną patiria daugelio svetimų antigenų poveikį. Su maistu į organizmą patenka naujos bakterijos, daug bakterijų gyvena burnos ertmėje ir nosyje, o tai reiškia, kad imuninė sistema patiria dar didesnį antigenų poveikį. Esant viršutinių kvėpavimo takų virusinei infekcijai vaiką gali veikti nuo keturių iki dešimties antigenų, o anginos atveju – nuo dvidešimt penkių iki penkiasdešimties.
Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriais vertintas įvairių vakcinų derinių poveikis, skiepijant jomis vienu metu. Šie tyrimai parodė, kad rekomenduojamos vakcinos yra tokios pat veiksmingos tiek skiepijant jomis vienu metu, tiek ir atskirai, ir kad tokie deriniai nekelia didesnės nepageidaujamo šalutinio poveikio grėsmės.
Yra du praktiniai sumetimai, kodėl vaiką geriau paskiepyti nuo kelių ligų vieno vizito metu. Pirma, geriausia vaikus paskiepyti kuo anksčiau ir taip suteikti jiems apsaugą pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, tuo metu, kai jie yra pažeidžiamiausi. Antra, skiepijimas vienu metu iškart nuo kelių ligų reiškia mažesnį vizitų pas gydytoją skaičių ir laiko ir mažiau traumuoja vaiką.
Autizmo baubas seniai paneigtas
Egzistuoja dar vienas daugybę kartų paneigtas, bet Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad vakcina nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės sukelia autizmą. Gal ši baimė ir lėmė, kad pernai turėjome grėsmingą tymų protrūkį.
Viskas prasidėjo nuo to, kad 1998 m. medicinos žurnale „The Lacet“ buvo paskelbtas gydytojo Andrew Wakefieldo mokslinis darbas, kuriame teigta, kad yra ryšys tarp minėtos vakcinos ir autizmo. Po šio straipsnio smarkiai krito vaikų skiepijimo apimtys, tiek Jungtinėj Karalystėje, tiek kitose šalyse kilo masiniai antivakcininiai judėjimai.
Tačiau įvairios mokslinės oficialios institucijos ir ligų prevencijos centrai, atlikę didelio masto epidemiologinius tyrimus, šio tyrimo rezultato patvirtinti negalėjo, o 2004 m. buvo atskleista, kad A.Wakefieldą pasamdė advokatai iš Didžiosios Britanijos teisinės pagalbos fondo, kurie tikėjosi įrodyti, jog vakcina yra kenksminga vaikams.
Dar po kelių metų paaiškėjo, kad tyrimo duomenys buvo suklastoti. Šis straipsnis iš mokslinės literatūros buvo pašalintas, o medikas pripažintas kaltu dėl rimto profesinio nusižengimo ir pašalintas iš medikų registro.
Pasak medikų, vaikų sergamumas autizmu Europoje pradėjo plisti gerokai anksčiau nei pradėta skiepyti šia vakcina. Be to, pirmieji matomi autizmo požymiai pastebimi antrais vaiko gyvenimo metais, kai skiepijama ir nuo šių ligų.
Tai, kad nėra jokio ryšio tarp skiepų nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės ir autizmo, neabejotinai įrodo ir naujausi tyrimai. Pernai buvo paskelbtos Danijoje atlikto tyrimo šia tema išvados: ištyrus 657 tūkst. 461 vaiką, gimusį tarp 1999 ir 2010 m., nebuvo rasta jokių sąsajų tarp skiepų nuo tymų, kiaulytės ar raudonukės ir besivystančio autizmo.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.