Renginyje dalyvavęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas pristatė ŽIV epidemiologinę padėtį Lietuvoje, o Valstybinės ligonių kasos atstovė Žydrūnė Baigienė supažindino su Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidomis ŽIV stebėsenai, gydymui ir profilaktikai 2013 – 2014 m.
Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas, prof. Arvydas Ambrozaitis konferencijos dalyviams pristatė ŽIV diagnostikos ir gydymo šiuolaikines patirtis ir naujausias tendencijas.
Jo pastebėjimu, indikacijos pradėti ŽIV gydymą Lietuvoje yra ribotos dėl finansinių priežasčių, gydymo pradėjimo slenkstis turėtų būti paankstintas.
Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas taip pat išsakė nuogąstavimą, jog Lietuvoje gydymas nuo ŽIV dažnu atveju yra skiriamas pavėluotai dėl per vėlyvos ligos diagnostikos.
Prevencija pigesnė už gydymą
Į Lietuvą specialiai šiai konferencijai pranešimo pristatyti atvyko LGBT (Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) teisių atstovė, nevyriausybinių organizacijų ekspertė ŽIV srityje Lisa Power. Ji aptarė JK patirtį ŽIV pacientų priežiūroje.
L.Power teigimu, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra užregistruoja apie 100 tūkst. ŽIV ligos atvejų. Kiekvienais metais ŽIV užsikrečia apie 6000 šalies gyventojų. Deja, yra paskaičiuota, jog net apie 20 proc. ligos atvejų šalyje vis dar nėra diagnozuoti.
Nemokamas ŽIV gydymas yra skiriamas visiems šalies gyventojams (net ir tiems, kurie neturi tapatybės dokumentų). Nemokamus ŽIV testus gali atlikti šeimo gydytojai arba specializuoti centrai, taip pat yra sudaryta galimybė anonimiškai atlikti ŽIV testą jį įsigijus pačiam žmogui.
„Valstybė laikosi nuostatos, jog pigiau kainuoja ŽIV prevencija nei vėliau ligos bei komplikacijų gydymas“, - teigė prelegentė.
ŽIV veiklos ekspertės teigimu, šalyje taip pat veikia platus savanorystės ir paramos organizacijų tinklas, kurio tikslas paneigti mitus, jog ŽIV sergantys asmenys yra pasmerkti mirties nuosprendžiui. Priešingai, jie gali gyventi gyvenimą kaip ir visi kiti - turėti šeimą, vaikų, siekti karjeros.
ES šalyse mirčių nuo AIDS sumažėjo
ULAC duomenimis, iš viso iki š. m. balandžio 1 d. Lietuvoje užregistruota 2411 ŽIV užsikrėtusių asmenų, iš kurių 1929 vyrai ir 482 moterys.
Per pirmąjį š. m. ketvirtį ŽIV infekcija Lietuvoje diagnozuota 33-ims asmenims (27-iems vyrams ir 6-ioms moterims). Tai yra trimis atvejais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pagal galimą užsikrėtimo būdą, daugiau nei pusė (54,5 proc.) asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius: 36,4 proc. (12) – heteroseksualius, 18,2 proc. (6) – homoseksualius, 24,2 proc. (8) – vartojant švirkščiamuosius narkotikus, 21,2 proc.
Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988 - 2014) nuo AIDS mirė 190 ŽIV užsikrėtusių asmenų. Kaip teigiama gegužės 14 d. ULAC pranešime, daugumoje Europos šalių mirtingumas nuo AIDS mažėja, nes gerėja ŽIV ligos gydymo prieinamumas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį ES šalyse mirčių nuo AIDS sumažėjo keturis kartus.
UNAIDS (Jungtinių Tautų organizacijos ŽIV programa) duomenimis, 2020-iems metams yra numatytas ambicingas uždavinys pasiekti, kad 90 proc. viso pasaulio žmonių, turinčių ŽIV, žinotų, kad yra infekuoti; 90 proc. visų, kuriems yra diagnozuota ŽIV, gautų priešvirusinį gydymą; 90-čiai proc. gaunančiųjų gydymą viruso aktyvumas būtų nuslopintas.
Reikėtų sklandesnio dialogo
Paskutinioji konferencijos prelegentė - Koalicijos „Galiu gyventi“ atstovė Jurgita Poškevičiūtė aptarė nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą ŽIV srityje Lietuvoje.
Jos teigimu, NVO, dirbančių ŽIV srityje, Lietuvoje yra vos keletas. Dalis jų teikia konkrečias paslaugas, pvz., atlikinėja greituosius ŽIV testus, kurie šiuo metu yra finansuojami užsienio lėšomis, ir/ar atstovauja bei inicijuoja modernių sprendimų diegimą valstybėje, organizuoja žmonių patekimą į pagalbos sistemą.
Koalicijos „Galiu gyventi“ atstovės susirūpinimu, Lietuvoje labai trūksta žemo slenksčio paslaugų švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, kurie yra labiausiai pažeidžiama grupė ŽIV atžvilgiu.
„Didžiausia problema – greitojo ŽIV ištyrimo trūkumas. Šiuo metu Lietuvoje ištyrimu greitaisiais testais rūpinasi tik nevyriausybinės organizacijos, o kitose ES valstybėse tai atlieka valstybinės institucijos. Mūsų šalyje žmogus norėdamas išsitirti pas šeimos gydytoją, turi susimokėti pats. Kol kas esame vienintelė valstybė ES, kurioje valstybė nemokamai netiria rizikos grupių“, - po konferencijos komentavo J.Poškevičiūtė.
„ŽIV infekuoti žmonės susiduria su sunkumais, siekdami gauti sveikatos priežiūros bei motyvacines paslaugas. Nors priešvirusinis gydymas yra kompensuojamas valstybės, bet visgi nemaža dalis žmonių, kuriems reikėtų tokio gydymo, jo kol kas nepasiekia“, - pastebi Koalicijos „Galiu gyventi“ atstovė.
J.Poškevičiūtės teigimu, reikėtų sklandesnio dialogo tarp nevyriausybinių organizacijų, dirbančių ŽIV srityje, ir valstybinių institucijų.
Rubriką remia:
