Nuo 2018 m. Lietuvoje ŽIV turintys pacientai gydomi nemokamai, gydymas yra skiriamas nedelsiant – nesvarbu, kiek apsauginių imuninės sistemos ląstelių (CD4) yra organizme.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas ragina ŽIV gydymą pradėti kuo anksčiau, kol paciento imuninė sistema dar nenusilpo ir nepablogėjo savijauta. Be to, sėkmingai gydomas ŽIV gali būti išvis neperduodamas, o tai yra svarbu, siekiant suvaldyti viruso plitimą ir apsaugoti artimuosius.
Kaip GALI BŪTI perduodamas ŽIV?
Infektologas A. Kaušas pasakoja, kad ŽIV perduoti kitam žmogui įmanoma trimis būdais:
1) per kraują, dažniausiai vartojant intraveninius narkotikus;
2) lytiniu būdu, kai nenaudojamos apsaugos priemonės;
3) perinataliniu būdu, naujagimiui iš ŽIV sergančios motinos.
Nepaisant to, tikimybė, kad asmuo, vaistų vartojimu sukontroliavęs ŽIV, perduos virusą kitam žmogui šiais būdais, anot gydytojo, yra minimali.
„Nesigydantis pacientas, turintis ŽIV, gali užkrėsti kitus žmones trimis būdais. Lietuvoje dažniausiai tai nutinka per kraują, kai intraveninius narkotikus vartojantys žmonės dalijasi tais pačiais švirkštais. Sėkmingai gydomo paciento kraujyje viruso kiekis sumažėja iki neaptinkamo. Taip virusas tampa nebeperduodamas, todėl ŽIV besigydantis asmuo nekelia jokio pavojaus kitiems žmonėms“, – teigia A.Kaušas.
Gydytojas priduria, kad sėkmingai gydomi ŽIV turintys pacientai neturėtų užkrėsti net savo lytinių partnerių, todėl be baimės gali kurti šeimą, gyventi lytinį gyvenimą ir susilaukti sveikų vaikų.
Kaip ŽIV NĖRA perduodamas?
Tiksliai nežinodami, kaip iš tiesų plinta ŽIV virusas, žmonės kartais bijo ir vengia šia lėtine liga sergančių žmonių. Infektologas A.Kaušas atkreipia dėmesį, kad ŽIV neplinta buityje ir negali būti perduotas nei to paties namų ūkio gyventojams, nei kitiems su pacientu atsitiktinai susidūrusiems asmenims.
„ŽIV užsikrėtusių žmonių nereikia bijoti labiau nei kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų. ŽIV virusas neplinta buityje, todėl su pacientu kartu gyvenantiems asmenims nereikia papildomų apsaugos ar dezinfekcijos priemonių, galima drąsiai naudotis tais pačiais indais ar tualetu. Nei seilės, nei prakaitas, nei ašaros nėra ŽIV perdavimo keliai, nes tam reikėtų tokio milžiniško kiekio viruso, koks net neegzistuoja“, – sako A.Kaušas.
Gydytojas pabrėžia, kad ir kiti žmonės neturėtų vengti ŽIV infekuotų asmenų dėl baimės užsikrėsti. Jis išvardija, kokiais būdais ŽIV užsikrėsti neįmanoma, net jei pacientas dar nėra vaistais sukontroliavęs viruso plitimo:
- oru ir stovint šalia paciento;
- vandeniu ir plaukiojant tame pačiame vandens telkinyje;
- paspaudus ranką, apsikabinus ar kitaip liečiantis su pacientu;
- šokant ir bučiuojantis su pacientu;
- per tuos pačius drabužius ar rankšluosčius;
- naudojantis tais pačiais baldais ar namų apyvokos daiktais, tuo pačiu tualetu.
„ŽIV kaip lėtinė liga“ – tai šviečiamoji iniciatyva pacientams, jų artimiesiems ir visuomenei. Ja siekiama padrąsinti pacientus kontroliuoti ŽIV infekciją, kaip kiti žmonės kontroliuoja savo lėtines ligas, tokias kaip astma, cukraligė ar hipertenzija, o taip pat mažinti su ŽIV infekcija susijusią stigmą mūsų visuomenėje. Socialinė iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su ŽIV srityje dirbančia nevyriausybine organizacija „Demetra“ ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
NP-LT-HVU-PRSR-200007, parengimo data: 2020 04 29
© 2020 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
