Žmogaus gyvenimo trukmė jau pailgėjo nuo 45-erių (20 – ame amžiuje) iki 80 metų. Dėl technologijų pažangos, turinčios įtakos natūraliai atrankai, gyvenimo trukmė 2050 – aisiais gali būti jau 120 metų. Ši koncepcija vadinama radikaliu gyvenimo trukmės pratęsimu.
Dėl technologijų pažangos, turinčios įtakos natūraliai atrankai, gyvenimo trukmė 2050 – aisiais gali būti jau 120 metų.
„Be to, tikėtina, kad biologinės reprodukcijos laikas bus vėlesnis ir sumažės palikuonių skaičius. Kartu šie pokyčiai gali reikšti naujo žmogaus, labiau orientuoto į kultūrą, nei biologiją, susiformavimą“, – teigia Last.
Last, cituodama futuristus Ray Kurzweilą bei Francis Heyligheną ir remdamasi primatų evoliucija ir biologija, samprotauja apie žmogaus santykį su technologijomis.
Nuo „gyvenk greitai – mirk jaunas“ prie „gyvenk lėtai – mirk senas“
Remiantis gyvenimo istorijos teorija, natūrali atranka suformuoja organizmo gyvenimo trukmę ir pagrindinių įvykių chronologiją vardan stipriausių palikuonių. Organizmai turi pasirinkti, ar gaminti kuo daugiau palikuonių, ar labiau skirti jėgas jų lavinimui.
Beje, didėjant smegenims, organizmams reikia vis daugiau energijos ir laiko viso savo potencialo panaudojimui.
Remiantis šiomis idėjomis, trys pagrindiniai pokyčiai primatų istorijoje (tarp primatų ir beždžionių, tarp paprastesnių ir labiau išsivysčiusių beždžionių, tarp pastarųjų ir žmonių) įvyko dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir vėlinamo reprodukcijos laiko.
Biologinis laikrodis netiksės amžinai, bet žmonės geba jį bent laikinai išjungti ar ignoruoti.
Žmonės jau dabar daugiausia laiko ir energijos skiria palikuonių puoselėjimui ir šis modelis tampa vis ryškesnis.
„Žmogaus gyvenimo istorija mūsų rūšies evoliucijoje gali būti suvokiama kaip tendencingas lytinio brendimo ir biologinės reprodukcijos atidėjimas“, – rašo Last.
Nors fiziniai poreikiai paskatino ankstesnius evoliucinius pokyčius, kultūros ir technologijų naujovės prives prie kitų permainų, spartėjančių nuo pramonės revoliucijos.
Trumpai tariant, žmonėms reikia vis daugiau laiko prisitaikyti prie sudėtingo dabartinio pasaulio.
Biologinė prieš kultūrinę reprodukciją
Veikiama pastarųjų metų pasiekimų, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo, kiaušinėlių užšaldymo, įvaikinimo tendencijų, biologinė reprodukcija radikaliai keičiasi. „Biologinis laikrodis netiksės amžinai. – Sako Last. – Bet žmonės geba jį bent laikinai išjungti ar ignoruoti.“
Nepaisant baimės dėl gyventojų pertekliaus, Last teigia, kad daugiau nei pusėje šalių gimstamumo rodiklis yra mažesnis nei 2,1.
Ir šiandieninio, ir ateities individo ar žmonių kolektyvo gyvenimo sėkmė priklauso nuo žinių ir ekonominės gerovės. Naujų ir svarbių idėjų perdavimas naujajai kartai vadinamas kultūrine reprodukcija. Tai nukreipia laiką ir energiją nuo biologinės reprodukcijos link kultūrinės veiklos.
" Nuo gimimo iki mirties jūs turite ribotą kiekį laiko ir energijos, ir turite išsiaiškinti, ar ketinate jėgas skirti biologinei, ar kultūrinei reprodukcijai. – sako Last. –Mes siūlome pažvelgti į save ne tik kaip į genų, bet ir kaip į idėjų šaltinį.“
Jau dabar mes pastebime uždelstos produkcijos ir mažėjančių palikuonių vienai šeimai daugelyje šalių įrodymų. Nepaisant baimės dėl gyventojų pertekliaus, Last teigia, kad daugiau nei pusėje šalių gimstamumo rodiklis yra mažesnis nei 2,1.
„Kartu su socialine ir ekonomine šalių pažanga vis daugiau ir daugiau žmonių, ypač moterų, turi galimybę dalyvauti kultūriniame gyvenime“, – teigia Last.
„Dirbtinio intelekto atsiradimas kompensuos žemos kvalifikacijos, žemo švietimo darbo vietų poreikį, suteikiant asmenims galimybę tyrinėti kultūrą kaip pašaukimą. – Rašė Last. – Daugeliui žmonių biologinė reprodukcija tapo per didele prabanga dėl didėjančio poreikio prisitaikyti prie technologinės pažangos.“
Tai tarsi išankstiniai ženklai, kad mes patirsime radikalų – 20 ar 30 metų – gyvenimo pailgėjimą.
Bendrai tariant, Last prognozuoja žmonijai ilgesnę gyvenimo trukmę ir vėlesnį šeimos kūrimą, lyginant su dabartinėmis tendencijomis.
„Tai tarsi išankstiniai ženklai, kad mes patirsime radikalų – 20 ar 30 metų – gyvenimo pailgėjimą“ – tikina Last.
Beje, technologijos radikaliai pakeitė žmonių bendravimą. Per ateinančius kelis dešimtmečius nanotechnologijos gali leisti žmonėms vykdyti pokalbius tiesiog per mintis.
„Jūsų 80 ar 100 metų bus visiškai kitokie,nei jūsų senelių“ – sakė Last.
