„Tai, ką mes laikome stresu, psichologai vadina nerimu, kurį išgyvename, jausdami fiziologinius kūno simptomus. Savo darbe pastebiu, kad vienas dažnesnių jaunų klientų nusiskundimų yra aukštas nerimo lygis. Remiantis kognityviniu modeliu, mūsų mintys, jausmai, kūno pojūčiai ir elgesys yra tarpusavyje susiję. Nors panikos atakos yra laikomos bepriežastinėmis kūno fiziologinėmis reakcijomis, mažai tikėtina, kad labai ramiai besijaučiantis žmogus patirs panikos ataką“, – aiškino ji.
Apie tai, kas kankina šiuolaikinį žmogų ir kodėl jam sunku pabėgti nuo senų įpročių, kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras, – pokalbis su psichologe-psichoterapeute su D. Gaidukevičiene.
Žmogui keistis yra didelis iššūkis
Trijų mėnesių trukmės gyvenimo būdo pokyčių eksperimento „Sveikai gyventi – gera!“ dalyves Inetą Puzaraitę-Žvagulienę ir Juliją Žižę konsultuojanti D. Gaidukevičienė sako, kad kūno pokyčius pamatuoti lengva – užsibrėži „numesti“ keletą kilogramų, sulieknėti keliais centimetrais ir matai, kaip tau sekasi. Išgyvenami jausmai taip pat pasireiškia kūne įvairiomis fiziologinėmis reakcijomis: prakaitavimu, įtampa krūtinėje ar pečių juostoje, galūnių ar galvos tirpimu, drebėjimu ir pan.
„Emocinei sveikatai įvertinti yra begalė profesionalių testų, tačiau geriausiai apie vidinę savijautą byloja pats kūnas – galima tiesiog jausti, kad sumažėjo pykčio protrūkiai, nerimas, žmogus ima geriau miegoti, sumažėja įtampa kūne. Esu įsitikinusi, kad psichologinė ir fizinė sveikata yra lygiavertės svarbos“, – pabrėžė psichologė-psichoterapeutė.
Pirmųjų susitikimų su projekto dalyvėmis metu daugiau laiko skirta suvokimui, kaip tarpusavyje susijusios mūsų mintys, emocijos, kūno pojūčiai ir elgsena, kaip mūsų gyvenimą veikia dar vaikystėje suformuotos schemos (arba kertiniai įsitikinimai).
„Žmogui iš esmės nėra lengva keistis. Dažnas žada nuo rytojaus gyventi sveikiau, geriau, tiesiog – kitaip. Arba nuo sausio pirmosios. Visgi mūsų vaikystėje ir paauglystėje suformuoti kertiniai įsitikinimai yra pakankamai tvirti konstruktai, esantys mūsų galvoje bei atsikartojantys pojūčiais kūne, elgesiu ir automatinėmis mintimis galvoje. Todėl iš tiesų mums nėra lengva keisti elgesį ir kvestionuoti mintis. Abiem projekto dalyvėms keisti ar koreguoti savo elgesį bei rūpintis savo psichologine sveikata bus iššūkis. Visgi, neįmanomų dalykų nėra, ir kartais užtenka labai mažai pakeisti savo elgesį, o jausena pasikeičia labai stipriai“, – kalbėjo pašnekovė.
Nuo siuntimo iki noro save pažinti
Vyriausias psichoterapeutės pacientas buvo 70-ies metų amžiaus vyras. Jis – puikus įrodymas, kad darbui su savimi amžiaus ribų nėra. Kaip pastebi D. Gaidukevičienė, stigmų mažėja. Anksčiau buvo manoma, kad vizitai pas psichologą yra tolygūs rimtiems psichikos sutrikimams.
„Požiūris keičiasi ir vis daugiau žmonių, ypač jaunų, mano, kad yra naudinga kartais apsilankyti pas psichologą-psichoterapeutą“, – teigė specialistė ir paaiškino, kada įprastai žmonės kreipiasi pagalbos.
Visų pirma, psichoterapija taikant medikamentinį gydymą. Pasak pašnekovės, moksliniais tyrimais nustatyta, kad derinant medikamentinį gydymą kartu su psichoterapija poveikis yra kur kas didesnis ir žmogus sveikti ima daug greičiau.
Požiūris keičiasi ir vis daugiau žmonių, ypač jaunų, mano, kad yra naudinga kartais apsilankyti pas psichologą-psichoterapeutą
Antrasis scenarijus, kai žmogaus artimieji ar draugai lanko psichoterapeuto konsultacijas ir akivaizdžiai matyti, kaip jie keičiasi. Tai tarsi iš lūpų į lūpas perduodama rekomendacija.
Trečiuoju atveju, žmogus pats supranta, kad yra per daug nerimastingas, jaučia baimę ar išgyvena pykčio protrūkius, negali kokybiškai miegoti arba išgyvena panikos atakas.
Ir galop – dalis žmonių į psichikos specialistus kreipiasi tiesiog gilesniam savęs pažinimui.
Tiesa, svarbu skirti, koks specialistas yra reikalingas.
„Psichiatras yra gydytojas, kuris nustato diagnozę, turi teisę išrašyti vaistus. Psichologas neturi teisės išrašinėti vaistų, jis dirba, remdamasis psichologinio konsultavimo metodais. Abu jie gali turėti papildomą kvalifikaciją ir būti psichoterapeutais. Tam reikia baigti papildomas studijas (trunkančias nuo 3 iki 6 metų). Lietuvoje tvirtas tradicijas turi psichodinaminė, egzistencinė ir kitos psichoterapijos rūšys. O štai aš pati atstovauju kognityvinę elgesio terapiją“, – sakė pašnekovė.
Kas bendra tarp psichoterapeuto ir trenerio
Psichoterapija gali būti įvairios trukmės. Galima paneigti nuogąstavimus, kad psichoterapija visais atvejais yra labai ilgas procesas. Kognityvinė psichoterapija tradiciškai laikoma 12 susitikimų, tačiau vis dažniau pacientų minimoms panikos atakoms gydyti neretai užtenka ir 6 susitikimų.
„Jų metu žmogus supranta, kas yra panikos ataka, kaip reikėtų elgtis jos metu ir kaip kognityviškai kvestionuoti galvoje besisukančias mintis. Tiesa, tam tikrais atvejais kognityvinei terapijai prireikia ir 18 susitikimų. O „gilesnė“ psichoterapija gali trukti pusę metų, vienerius ar net dvejus metus“, – kalbėjo psichologė.
Be to, labai gerų rezultatų gali pasiekti ir pats žmogus savarankiškai.
„Daug dalykų žmogus gali padaryti pats, bet reikia žinoti, ką skaityti ir studijuoti. Turiu klientų, su kuriais susitinkame kartą ar du per mėnesį, pateikiu pagrindines gaires, aptariame kognityvines ir elgesio technikas, atliekame emocinį perdirbimą susitikimo metu, ir su malonumu stebiu, kaip žmonės keičiasi į gera. Jie skaito rekomenduotą literatūrą (daug turime gerų knygų, tačiau sunkiausia žmogui atsirinkti, kurios naudingiausios jam) ir gali labai daug pasiekti vieni. Tam reikia užsispyrimo ir motyvacijos. Čia panašiai kaip su bėgimu: visi galime išbėgti vieni, tačiau trenerio pagalba, formuojant discipliną ir paaiškinant, kaip teisingai atlikti pratimus, yra labai vertinga. Psichoterapeutas gali tik palydėti, nukreipti žmogų teisingu keliu“, – aiškino D. Gaidukevičienė.
Kitose publikacijose psichoterapeutė išsamiau pasidalins, kaip sekasi gyvenimo būdo pokyčių eksperimento „Sveikai gyventi – gera!“ dalyvėms ir kokie didžiausi iššūkiai laukia dviejų žinomų moterų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.
