Kmynas
„Daugelis nuskubėjo prie atvežtinių prieskonių, o šis vietinis prieskonis yra primirštas. Visgi linkėčiau prieskonių skyrelyje kmyno turėti. Jis tinka ir sriuboms, ir troškiniams. Labai skanu į troškinį įdėti ne tik kmynų sėklų, bet ir šaknų bei stiebų, tik prieš valgant juos reikia išimti, kaip ir lauro lapą išimame.
Kmynai turi daug gerų savybių – gerina virškinimą, padeda nuo pilvo pūtimo. Kmynų arbata labai padeda persivalgius – ji pagreitins virškinimą ir nemalonus sunkumas pilve praeis“, – pasakojo D.Kunčienė.
Pasak žolininkės, kmynai ne veltui dedami raugiant kopūstus, į duoną ir baltą sūrį, nes labai naudingi mūsų virškinimo sistemai, o geras virškinimas lemia gerą sveikatą.
Yra paplitęs stereotipas, kad kmynų arbata tinka tik žindančioms moterims, kad turėtų daugiau pieno, o vyrai labai nusistatę prieš šią arbatą. Tačiau pašnekovė juokauja, kad vienas kitas kmynų arbatos puodelis vyrų potencijos tikrai nesumažins ir pieno jie tikrai duoti nepradės.
Krapas
Mums labai naudingi tiek krapų vaisiai, tiek stiebai, tiek viršūnėlės. Krapai turi labai daug mineralinių druskų ir vitaminų, bene daugiausiai iš visų prieskoninių žolelių. Norsmes įpratę naudoti tik žolę, daug stipresnį poveikį turi krapų sėklos.
„Kaime žmonės iki šiol peraugusius krapus meta lauk, o jų sėklos labai naudingos. Sėkloje yra visos medžiagos, kurios naudingos kaulų ir nervų sistemai. Mat sėklai subrandinti reikia labai daug saulės šviesos ir joje yra uždaryta labai stipri augalo energija. Krapai padeda nuo pilvo pūtimo, didelio kraujospūdžio, viršūnėlės pasižymi eterinių aliejų gausa ir yra cholorofilo šaltinis.
Aš sutrintas krapų ir petražolių sėklas bei bazilikų lapelius sumaišau su druska – taip gaunama skani ir sveika druska“, – aiškino pašnekovė.
Kalendra
Pirmiausiai tai lengvas diuaretikas, t. y. skatina šlapimo išsiskyrimą ir gydo šlapimo takų uždegimus, ypač derinyje su petražole. Jeigu turime organizme vandens pertekliaus, tinsta kojos, reikia išgerti kalendros vaisių arbatos. Tokia arbata rekomenduojama ir prostatos gydymui.
Taip pat kalendra labai reikalinga nutukusiems žmonėms ir turintiems suriebėjusias kepenis, kadangi ji skaido riebalus, valo kepenis ir gerina jų veiklą. Kepenims gydyti kalendra taip pat maišoma su margainiu. Taip pat ši žolė – didelė pagalba inkstams.
„Taigi jei norime pagreitinti medžiagų apytaką, kalendra kaip prieskonis labai tinka. Kalendros žalumynai labai tinka varškei gardinti, sriuboms, troškiniams.Jeigu nepatinka pačios žolės kvapas, galima naudotis sėklas. Neįsivaizduoju nė vienos užraugtos daržovės be kalendros“, – pasakojo D.Kunčienė.
Raudonėlis
Pasaulyje jis vadinamas oreganu ir laikomas labai prabangiu prieskoniu. Tai stiprus antioksidantas, padeda išvengti žarnyno infekcijų, todėl viešint trečiosiose šalyse su raudonėliu tikrai reikia draugauti, gerti raudonėlio arbatos.
Taip pat raudonėlis padeda esant skrandžio ir žarnyno skausmams, kai pradeda raižyti pilvą. Net peršalus raudonėlio arbata kartu su gervuogių ir liepžiedžių lapais gali būti labai geras pagalbininkas. Be to, raudonėlyje yra labai daug vitamino K, kuris reikalingas, kad būtų geras kraujas.
Šalavijas
Ši žolė taip pat turi daug vitamino K, skystina kraują, skatina žaizdų gijimą, gali būti naudojamas nuo viduriavimo, gydyti gerklės skausmui ir mažinti užkimimui.
Peletrūnas
Pasak žolininkės, anksčiau peletrūnas būdavo kiekviename darželyje, jo dėdavo į vėdarus, į virtinius ar varškę. Tai labai geras antioksidantas, taip jį verta įvesti į mitybą žmonėms, turintiems mažą hemoglobiną, kadangi šioje žolelėje labai gausu geležies. Taip pat peletrūnas mažina nuovargį.
Čiobrelis
Tai natūralus antibiotikas, bet to, jis mažina kraujospūdį, čiobrelių arbata padeda nuo kosulio ir tinka skaudančiai gerklei skalauti.
„Aš čiobrelio dedu į padažus. Turiu savo firminį padažą – šaldytas braškes keptuvėje pakaitiname su lydytu sviestu, kol jos išsileidžia. Tada įdedame truputį medaus ir susmulkintų čiobrelių. Tai puikus padažas prie žuvies, labai tinka ir su ryžių koše“, – pasidalino pašnekovė.
Bazilikas
Žolininkė teigia, kad ši žolė turėtų būti pas mus vazonėlyje per visą žiemą. Išvertus iš lotynų kalbos, tai yra karališka žolė. Taip ji pavadinta dėl savo kvapo, nes lenkia beveik visas prieskonines žoleles. Taip pat patiekalams skaninti tinka ir baziliko sėklos. Tik jeigu baziliką sudžioviname, jo gydomosios savybės trunka ne daugiau pusės metų, kitos žolelės išbūna veiksmingos dažniausiai metus.
Bazilikas turi nemažai vitamino C, apsaugo nuo laisvųjų radikalų, vadinasi, turi priešvėžinių savybių, gerai veikia nervų sistemą, turi antibakterinių savybių. Bazilikų arbata lengvina atsikosėjimą.
Petražolė
Petražolių šaknų arbata tinka nuo vandens pertekliaus organizme, o petražolių lapuose yra gausų tų pačių medžiagų, kaip ir krapuose. Taip pat jos valo šlapimo pūslę nuo kalkių ir nuosėdų. O jeigu valgį užbaigtume pakramtydami petražolę, turėtume gaivų burnos kvapą, net jei prieš tai valgėme svogūnų.
„Žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, nuo akių nuovargio labai gerai vakare užsidėti petražolių arbatos kompresą ant akių. Taip pat regėjimą gerina petražolių sultys“, – patarė D.Kunčienė.
Rozmarinas
Tai šventas, labai senas augalas. Jis labai ištyrinėtas ir pripažintas mokslo. antiseptinis, antibakterinis prieskonis. Valo ir detoksikuoja organizmą, gerina kepenų veiklą ir padeda apsisaugoti nuo cirozės.
Įmetus rozmarino šakelę į aliejų, kuriame kas nors kepamas, jis sutrauks kancerogenines medžiagas. Taip pat įsmeigus rozmarino spygliuką į keptus obuolius, obuolys įgauna labai skanų skonį. Rozmarino eterinis aliejus gerina atmintį, nuotaiką ir, sako, saugo nuo Alzheimerio ligos.
