Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyrius pastarosiomis dienomis perpildytas – per dieną atveža bent po kelis naujus pacientus. Dažniausiai jiems nušalusios rankas. Šio skyriaus vedėjo Vytauto Vaitkaus teigimu, ankstesniais metais dažniau tekdavo gydyti nušalusias kojas, šiemet – rankas.
Dažniau nušąla rankas
„Šiemet daugiau žmonių nušąla rankas. Nežinau net kodėl – ar pirštinių neįsigijo, ar tos pirštinės pabrangusios, – svarstė gydytojas. – Neįprasta yra, nes pernai per mėnesį pasitaikydavo po vieną ar du nušalę rankas, o dabar kas antras. Šilta žiema buvo, matyt, žmonės atpratę nuo pirštinių. Nes kai orai šąla po truputį, žmonės adaptuojasi, o dabar taip nėra – pirmą kartą turime, kad šitaip šaltų rankos.“
Šiemet daugiau žmonių nušąla rankas. Nežinau net kodėl – ar pirštinių neįsigijo, ar tos pirštinės pabrangusios, – svarstė Vytautas Vaitkus.
Šiemet, anot gydytojo, į gydytojus žmonės linkę kreiptis vos pajutę, kad nušalo rankas ar kojas. Ankstesniais metais esą laukdavo ilgiau – kreipdavosi praėjus savaitei ir pan.
Jeigu termometrai rodo 15–17 laipsnių šalčio, kaip Vilniuje buvo penktadienio rytą, rankas nušalti galima per 15–20 minučių – pirštai suledėja ir po trijų keturių parų gydytojai jau pastebi gangrenos požymius. Esant dar žemesnei temperatūrai ir pučiant stipriam vėjui kartais užtenka ir vos kelių minučių.
Šildytis pataria atsargiai
V.Vaitkus pataria pajutus nušalimo požymius kuo skubiau bandyti sušilti, bet jokiu būdu negalima rankų trinti. „Nesugalvokite trinti sniegu, nes nušalusi oda yra tarsi krištolinė, todėl ledukais trinant, draskant ar daužant ji gali sutrūkinėti ir įsimesti infekcija. Tada be nušalimo dar ir infekcija pablogins rankų būklę. Geriau apsimauti vilnones pirštines arba šalikais pirštus apsirišti, gerti šiltų skysčių ir bandyti sušilti iš vidaus“, – patarė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas.
Geriant šiltą arbatą kūnas šyla iš vidaus ir ta šiluma atkeliauja iki galūnių, pirštų galiukų. O šildant nušalusią vietą kraujagyslės užspazmuojamos ir nušalimo pasekmės gali būti dar sunkesnės. Todėl nerekomenduojama sušalusių rankų ar kojų kišti prie karštų radiatorių ar po karštu vandeniu.
„Galūnės turi atšilti natūraliai. Jeigu bandysite atšildyti staigiai, gerai nebus. Pasitaiko, kad ir nudega žmonės bandydami greitai sušilti, nes nejaučia. Sušalusias rankas pakiša po karštu vandeniu, bet temperatūros oda negali pajausti, kadangi sutrikę jutimai, tad ir nudega. Gauna dvigubą traumą, tai labai pavojinga“, – įspėjo gydytojas V.Vaitkus.
Operacijų – po kelias per dieną
Esant -20, tikrai nerekomenduočiau vaikų leisti į mokyklas, nes yra pavojus, kad jeigu vaikai apšals rankas, pasekmes jaus labai ilgai, – teigė V.Vaitkus.
Gydytojas neslėpė, kad amputacijos operacijų pasitaiko kasdien – po dieną atliekamos dvi trys tokios.
Įprasta manyti, kad rankas, kojas nušąla dažniausiai benamiai, alkoholio padauginę žmonės. Tačiau V.Vaitkus linkęs nesutikti – šiemet pacientai patys įvairiausi, rankas nušąla ir jauni žmonės, bandę šaltyje taisyti automobilį, ėję be pirštinių. „Įvairių pacientų turime, tai dažniausiai žmonės, kurie neatsakingai žiūri į savo sveikatą, įsivaizduoja, kad viską gali padaryti ir nieko neatsitiks. Apsirengti reikia atitinkamai. Juk 15–20 laipsnių šalčio yra daug. Esant -20, tikrai nerekomenduočiau vaikų leisti į mokyklas, nes yra pavojus, kad jeigu vaikai apšals rankas, pasekmes jaus labai ilgai“, – teigė V.Vaitkus.
Nosys, skruostai nušąla retai. Gydytojo teigimu, apšalti galima, bet organizmas taip sustyguotas, kad šiose kūno vietose geresnė kraujotaka, tad pavojus mažesnis. Bet išeinant į didelį šalti rekomenduojama tepti veidą specialiu kremu, nosį uždengti šaliku.
Sinoptikai žada, kad savaitgalį bus kiek šilčiau – termometrai rodys 10–13 laipsnių šalčio. Tačiau vėjas tebebus stiprus, tad atrodys, kad lauke yra gerokai šalčiau.
