Prieš penkerius metus baigdamas universitetą R.Rožickas jau dirbo laisvai samdomą darbą nuotoliniu būdu. Vyras įsisuko į informacinių technologijų (IT) sritį: kuria elektronines parduotuves ir svetaines, veda internetinius mokymus, teikia SEO paslaugas.
Dirbant jam svarbiausia stabilus interneto ryšys, todėl sprendimas persikelti į labiausiai į Rytus nutolusiame Lietuvos taške esantį Didžiasalį didelių nepatogumų šeimai nesukėlė.
„Iš dalies sprendimas iškeisti Vilnių į mažą gyvenvietę buvo spontaniškas: tiesiog baigėsi būsto nuomos sutartis, o kaip tik tuo metu sparčiai kilo nuomos kainos, metinė nuoma Vilniuje atitiko buto Didžiasalyje kainą.
Metinė nuoma Vilniuje atitiko buto Didžiasalyje kainą.
Panašiai kainavo butai dar keliose vietovėse, pavyzdžiui, Naujojoje Akmenėje. Tačiau mūsų akys labiau krypo į Didžiasalį dėl nedidelio atstumo iki Vilniaus. Sutikite, juk 130 kilometrų yra visai nedaug.
Vis dėlto Lietuvoje dar nemažai žmonių mano, kad darbas, prekybos centrai ir kitos vietos turi būti pasiekiamos pėsčiomis. Juokinga, bet vis tiek į jas vyksta automobiliu“, – šypsojosi verslininkas.
Neužsidarysi savo kieme
Per pastaruosius kelerius metus į Didžiasalį vis dažniau ėmė krypti miestiečių akys. Ypač tų, kurie ieško ramaus ir saugaus poilsio ir gyvenimo vietos. Per Didžiasalį teka upė Dysna, šalia telkšo Dumblio ežeras, Birvėtos tvenkinys, kuriame įsikūręs žuvininkystės ūkis, o butą ar sodybą gamtos apsuptyje galima įsigyti vos už kelis ar keliolika tūkstančių eurų.
Be to, šalia sienos su Baltarusija esančioje gyvenvietėje saugumą užtikrina nuolat patruliuojantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.
„Didžiasalyje yra dauguma būtinųjų paslaugų: parduotuvės, ambulatorija, vaistinė, darželis, gimnazija. Esant gana plačiam elektroninių paslaugų spektrui vis mažiau reikia sukti galvą dėl valstybinių, bankinių paslaugų, tad ir didesnių miestų reikia rečiau.
Be abejo, neatsiribojome nuo jų, nesame iš tų, kurie galėtų sėdėti vienoje vietoje, todėl daug keliaujame.
Gyvendamas kaime nori nenori pažįsti daugumą gyventojų. Aišku, gali užsidaryti tarp keturių sienų, apsitverti mūrine tvora ir nieko nematyti, tačiau tai jau būtų mažų mažiausiai keista. Kaimuose žmonės linkę labiau bendrauti, dalintis, padėti. Gyvendami mieste nepažinojome daugiau nei trečdalio laiptinės kaimynų.
Didžiasalio bendruomenėje netrūksta švenčių, renginių, aktyvių žmonių. Tiesa, mūsų šeima nėra labai aktyvi, tačiau nevengiame aplankyti vieną ar kitą renginį, sudalyvauti kai kuriose šventėse“, – pasakojo R.Rožickas.
Atstumas išmokė planuoti
Jauna šeima sako, jog lyginti gyvenimą kaime ir mieste yra labai sunku. Tačiau galimybės grįžti į Vilnių net nesvarsto – juk sostinę gali pasiekti vos per dvi valandas.
Galimybės grįžti į Vilnių net nesvarsto – juk sostinę gali pasiekti vos per dvi valandas.
„Gyvenimas kaime išmokė labai gerai planuoti: grįždami iš miesto apsiperkame savaitei į priekį. Tai padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Auginame du vaikus. Vyresnysis lanko darželį, kuriame, beje, netrūksta vaikų, o mažoji pramogauja su mama Ieva namuose. Sunku dabar įsivaizduoti, kaip reikėtų su vaikais prisitaikyti prie miesto gyvenimo ritmo. Juk įpratome gyventi gana laisvai, kaime su jais jaučiamės saugiau ir dėl eismo, ir dėl žaliųjų erdvių“, – sakė jis.
Didžiasalyje Rokas toliau plėtojo savo veiklą, o netrukus įsidarbino komunalinių paslaugų bendrovėje. Kai ėmė nebespėti vykdyti asmeninių užsakymų, rado verslo partnerę, su kuria įkūrė mažąją bendriją „Vėvėvė“.
„Ji taip pat pabėgo iš Vilniaus į kaimą, tik į priešingą pusę. Kadangi pagrindinė įmonės veikla yra virtuali, su kolege ir klientais galime visai nesusitikti, kai kurių per metus nei matėme, nei girdėjome, bendraujame tik elektroninėmis priemonėmis.
Aišku, kursų ir mokymų metu tenka nuvykti į Vilnių, kuriame turime savo mokymų klasę ir dalinamės žiniomis su moksleiviais ir suaugusiais. Vykstame į kitus Lietuvos miestus – taip ne tik pasiekiame platesnę auditoriją, bet ir patys daugiau pamatome, susipažįstame su įvairesniais žmonėmis ir nuostabiais Lietuvos kampeliais, kuriais tikrai galima didžiuotis“, – sakė jis.
Gerėjanti gyvenimo kokybė
Rudenį Didžiasalio gyvenvietė pasitiko atsinaujinusi. Čia baigėsi viešųjų erdvių atnaujinimo darbai.
LR Vidaus reikalų ministerija (VRM) projekto įgyvendinimui pagal priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ iš Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų skyrė 837 tūkst. eurų.
Projekto įgyvendinimo metu buvo sutvarkytos gatvės ir jų apšvietimas, atnaujinti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės. Šalia „Ryto“ gimnazijos įrengtas stadionas ir scena renginiams organizuoti.
Bendruomenės poreikiams pritaikyta dalis visuomeninių patalpų, esančių šalia ambulatorijos, taip pat sutvarkyta turgavietės teritorija, modernizuota vaikų žaidimų aikštelė.
Pokyčiai mieste prasidėjo dar 2007-2013 metų laikotarpiu. Tuomet buvo pradėta daugiabučių namų renovacijos iniciatyva, kuriai LR Vidaus reikalų ministerija iš ES lėšų skyrė 100,6 tūkst. eurų.
Tikimasi, kad sutvarkyta aplinka ir atnaujintos viešosios erdvės prisidės ne tik prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo ir gyvenimo kokybės gerinimo Didžiasalyje, bet ir padės pritraukti investicijų.
„Skirtumas tikrai didelis. Nauji šaligatviai, puikus mokyklos stadionas, kuriuo naudojasi ne tik mokiniai, gatvių apšvietimas – tai gerina gyvenimo kokybę, džiugina ir verčia labiau saugoti savo aplinką. Auginame du vaikus, todėl mums labai svarbu ir atnaujinta žaidimų aikštelė, kur jie saugiai galės žaisti“, – džiaugėsi R.Rožickas.
