Be to, ir pats miestas pastaraisiais metais neįtikėtinai keičiasi – per pastaruosius kelerius metus iš LR vidaus reikalų ministerijos skirtų Europos Sąjungos (ES) lėšų sutvarkyta Kėdainių centre esanti Didžiosios Rinkos aikštė, atgimė ir kai kurie renovuoti daugiabučiai, nemažai projektų tebevykdoma.
„Agurkų augintojų“ įvaizdis negąsdina
J.Kočetova pasakoja, jog sukurdama originalų skanėstą iš agurkų ji siekė žaismingai reabilituoti agurkus pačių kėdainiškių akyse, paraginti didžiuotis savo miestu, ieškoti jo identiteto, mat dalis miestiečių purtosi „agurkų miesto“ įvaizdžio, nepaisant to, kad šias daržoves daugelis šeimų augino ar tebeaugina.
Pati pašnekovė tokio miesto įvaizdžio niekada nesikratė, jos tėvai yra ūkininkai, ji visada matė juos užsiėmusius, todėl ir pati, panašu, gavo veiklumo geną.
Vertimo iš anglų kalbos bakalaurą Kauno technologijos universitete įgijusi Justina jau kelerius metus su vyru ir brolio šeima Kėdainiuose vysto ir dar vieną verslą, tačiau naujausias jos „kūdikis“ – 2018-ųjų pabaigoje duris atvėrusi krautuvė „Gurklė“.
Čia kėdainiškiai ar miesto lankytojai gali įsigyti įvairiausių skanėstų – ir smulkiųjų gamintojų iš Lietuvos, ir atvežtinių. Verslininkė prisipažįsta kol kas dar tik stebinti, tikrinanti, kas pirkėjams labiausiai patinka, ką jie perka, tad, priklausomai nuo to, kinta ir asortimentas.
Laikas idėjoms – motinystės atostogos
Kaip nuo anglų kalbos studijų moters veikla pasuko link agurkų džemo ir maisto produktų krautuvės?
Pasak Kėdainių rajone augusios Justinos, daugiau kaip 10 metų po studijų Kaune jos darbas išties buvo susijęs su įgyta specialybe – dar studijuodama ji įsidarbino vienoje Kėdainių įmonėje ir pradirbo čia visus 12-a metų, tiesa, visada prašė vadovų naujų užduočių, iššūkių, todėl pakeitė ne vieną poziciją. Impulsu imtis kokios nors naujos veiklos moteriai tapo naujagimės dukros auginimas.
„Rutina, į kurią tuo metu buvau įsisukusi, tapo tikru sprogdikliu, sukūriau ne vieną verslo idėją“, – dabar prisimena ji. Taip moteris kartu su vyru, broliu ir šio žmona nutarė imtis žuvininkystės verslo – 2015-aisiais jie įsteigė įmonę, užsiimančia šamų veisimu ir produktų iš jos gamyba.
Į vieną parodą nusivežėme pagal mano receptą išvirto agurkų džemo, kuris daugeliui ragavusių tapo netikėtumu.
„Važinėdami į parodas ir pristatydami šamus iš Kėdainių nuolat girdėdavome, esą kokie dar šamai, jei Kėdainiai – tai agurkai, – su šypsena prisimena pašnekovė, – Ir taip į vieną parodą nusivežėme pagal mano receptą išvirto agurkų džemo, kuris daugeliui ragavusių tapo netikėtumu.“
Prireikia energijos ir kūrybiškumo
Būtent šis džemas tapo viena iš pagrindinių prekių, žinoma, šalia gaminių iš šamo, praėjusių metų pabaigoje Kėdainių centre duris atvėrusioje krautuvėje „Gurkė“, kurioje Justina šeimininkauja su dviem pagalbininkėmis. Dabar čia galima įsigyti pačių įvairiausių delikatesų – nuo sūrių iki žolelių arbatai, nuo karamelės iki kavos.
J.Kočetova net neslepia, jog norėtųsi, kad pirkėjų parduotuvėje būtų daugiau, nes dabar tenka įdėti daug energijos ir kūrybiškumo, kad pavyktų žmones sudominti, prisikviesti. „Įsikūrę kokioje judrioje Vilniaus gatvėje ir mažiau stengdamiesi tikrai turėtume didesnę apyvartą“, – sako moteris, tačiau nepaisant visko, gyvenimas Vilniuje ar Kaune jos nė kiek nevilioja. Be to, pastaraisiais metais aktyviai tvarkomas Kėdainių centras, kur veikia krautuvė „Gurkė“, tad žmonių srautas, tikėtina, tik didės.
Mažesnis miestas neatima iš manęs energijos, čia kyla daugiau minčių, o jei ko nors trūksta, imi ir sugalvoji.
„Buvimas didelio miesto sūkuryje man nėra vertybė, juk ar sukuri kokią nors išliekamąją vertę sėdėdamas kavinėje ar restorane? Jaučiu, kad mažesnis miestas neatima iš manęs energijos, čia kyla daugiau minčių, o jei ko nors trūksta, imi ir sugalvoji“, – teigia ji.
Vadovaudamasi tokia nuostata J.Kočetova su viena drauge pasitelkusios gidą jau trečius metus organizuoja žygius po Kėdainius, o Kovo 11-osios proga ant Nevėžio krantų rengia pikniką. Ir, akivaizdu, žmonėms tokių iniciatyvų reikia, jie atsiliepia į veiklios moters ir jos bendraminčių iniciatyvas.
Ramesniu ritmu
J.Kočetova pasakoja su malonumu stebinti savo miesto kaitą per pastaruosius dešimtmečius – kaip čia viskas gražėja, yra ir grįžtančių jaunosios kartos žmonių, kurie parvažiuoja ir iš Vilniaus, ir iš Kauno, imasi čia veiklos.
Kaip vieną iš mažesnio miesto privalumų pašnekovė įvardija ir geresnes sąlygas auginti vaikus – darželių čia netrūksta, būrelių irgi užtenka. „O ir vaikai be tos skubos, lėkimo, čia ramesni“, – su šypsena reziumuoja verslininkė.
Tai, kad Kėdainiai tvarkomi, kasmet gražėja – akivaizdu. VRM iš ES lėšų pagal priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ penkių projektų įgyvendinimui Kėdainiuose skyrė 8,5 mln. eurų.
Šiuo metu tvarkomos miesto upių prieigos, parkai, sporto aikštynai, kitos laisvalaikio erdvės – viskas tam, kad šios erdvės taptų patrauklesnės ir vietos bendruomenei, ir Kėdainių svečiams.
