Tauragėje dar 2000-aisiais vidurinę mokyklą baigę Jurgita ir Tomas studijoms pasirinko Kauną – moteris Vytauto Didžiojo universitete studijavo psichologiją, vyras – Kauno Technologijos universitete baigė vadybos mokslus. Dar studijuodami abu žinojo, kad grįš į gimtąją Tauragę ir prisidės prie Tomo tėvų vystomo verslo. Ir vienas, ir kitas ten rado ką veikti. Tačiau porai norėjosi ir naujų iššūkių.
Kadangi šeima Tauragės centre turėjo patalpas, pora pirmiausia įsigijo žinomo kavinių tinklo franšizę. Su šiuo verslu susiję poros planai dideli – naujos, didesnės kavinės patalpos ir platesnis asortimentas, tą ketinama įgyvendinti dar šią vasarą.
Tačiau, kaip sako Tomas, vienos kavinės valdymas nereikalauja itin daug laiko, ypač jei viskas sėkmingai sustyguota. Todėl abu su žmona ėmėsi dar vienos veiklos – 2017-aisiais jie įkūrė stilingos ir kokybiškos patalynės „Bedroommood“ prekės ženklą, į jį abu dabar sutelkę daugiausia laiko, kūrybiškumo ir ateities planų.
Sudomino tekstilės pasaulis
„Dalyvaudami su statybų, remonto ir buities prekėmis susijusiame tėvų versle nemažai važinėjome po įvairiausias parodas skirtingose užsienio šalyse, domėjomės naujovėmis, karščiausiomis tendencijomis, o tekstilės gaminių niša pasirodė įdomi, reikalaujanti kūrybiškumo“, – prisimena Jurgita. Taip jauna šeima nutarė, jog norėtų šioje srityje sukurti ką nors savo.
Radę tinkamus audinių tiekėjus bei siuvėjus, apsisprendę, kokią patalynę nori kurti, Jurgita ir Tomas suformavo startinį asortimentą ir įkūrė interneto parduotuvę, kurioje dabar apsiperka ne tik lietuviai, bet ir stilingos patalynės mėgėjai iš įvairiausių šalių – gaminiai keliauja ir į Rygą, ir į Taliną, ir į Londoną.
„Labiausiai mus su vyru džiugina, kad pirkėjai sugrįžta – nusiperka vieną patalynės komplektą, o po kurio laiko užsisako ir antrą, trečią, galbūt tik kitos spalvos ar medžiagos“, – pasakoja pašnekovė.
Tauragėje prie šio verslo vystymo jie dirba trise, patalynė siuvama Kaune, o Vilniuje yra žmonės, kurie dirba su prekės ženklo rinkodara, komunikacija. Verslininkams tenka daugybę reikalų tvarkyti virtualiai, o bent kartą per porą savaičių jie važiuoja į Vilnių – čia keliose vietose patalynę pirkėjai gali apžiūrėti ir gyvai, viena tokia vieta yra ir Kaune.
Veiklos nestokoja
To, kad gyvena ne didmiestyje, nei Jurgita, nei Tomas nelaiko minusu. Tauragė jiems – savas ir patogus miestas, o jei ko nors čia ir trūksta, važiuoja į Vilnių ar Kauną – sako, kad Lietuvoje juk viskas pasiekiama ranka. Jurgita prasitaria, kad Tauragė jai atrodo puiki vieta auginti vaikus. Pasak jos, miestas pastaraisiais metais labai gražėja, atsiranda čia grįžtančių jaunų žmonių.
„Palyginus su tais laikais, kai abu dar mokėmės mokykloje, Tauragė, galima sakyti, iš esmės pasikeitė – pagražėjo, labai pagerėjo infrastruktūra“, – sakė T.Alijošius. 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu LR vidaus reikalų ministerijos (VRM) iš Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų įgyvendinti projektai leido modernizuoti ne vieną svarbų Tauragės objektą: atnaujinta Tauragės autobusų stotis, sutvarkyta jos aplinka, rekonstruotas Tauragės miesto Vytauto stadionas, sutvarkytas ne vieno viešojo pastato fasadas miesto centrinėje dalyje.
O ieškantiems veiklos – Tauragėje jos tikrai yra. Miestą pasiekia net tokie festivaliai, kaip „Nepatogus kinas“. Prie to, kad tauragiškiai turėtų daugiau užimtumo galimybių, prisideda ir neseniai baigtas VRM iš ES ir valstybės biudžeto lėšų finansuotas buvusio karinio miestelio apleistos teritorijos sutvarkymas.
Projektui buvo skirti 945 tūkst. eurų. Iš šių lėšų sutvarkyti ir bendruomenės bei verslo poreikiams pritaikyti apleisti pastatai ir jų aplinka.
