J.Kačinskienė savo dizaino studiją įkūrė Telšių menų inkubatoriuje, kur susibūrę įvairių kūrybinių sferų atstovai – fotografai, šokių mokytojai ir kiti.
Nenorėjo dirbti namie
Net ir turėdama nemažai užsakymų rūbų kūrėja vis turi pakilti nuo siuvamosios mašinos, nes į studiją užsukančių klientų netrūksta. Moteris pasakoja, kad jų ratas – pats įvairiausias: ir iš Telšių kilę žmonės, ir atvažiuojantys iš Vilniaus, Klaipėdos ar Skuodo, norintys išskirtinių drabužių.
Pati rūbų kūrėja prisipažįsta esanti kaip tas batsiuvys be batų: „Jei jau sugalvoju ką pasisiūti, turiu tai padaryt per dieną, nes nieko nebus. Kitaip siūsiu labai ilgai – su vienu paltu užtrukau 3 metus“, – kiek pasišaipydama iš savęs sako moteris.
Atrodytų, jog individualiai dirbanti moteris puikiai galėjo siūti ir namuose, tačiau telšiškė to nenorėjo – jai svarbu atskirti darbą ir privatų gyvenimą, o einant į studiją atsiranda galimybė susitikti su žmonėmis, neužsisėdėti.
J.Kačinskienės kelias į rūbų dizainą prasidėjo Klaipėdos siuvimo mokykloje. Į tuometinį Telšių dailės technikumą (dabar tai Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas – red.) jai neleido stoti tėvai, nes nenorėjo, kad dukra suktų „į menus“. Tačiau moteris savo pasiekė – kelerius metus pasimokiusi Klaipėdoje, sukūrusi šeimą ir galiausiai grįžusi į gimtąjį miestą, čia baigė kostiumo dizaino studijas.
Į didmiestį – retai ir trumpam
Kelis mėnesius išbandžiusi samdomą darbą J.Kačinskienė nutarė dirbti sau. Dabar ji siuva jau gavusi konkretų užsakymą, o kai turi ypatingesnių medžiagų, kuria vienetinius rūbus, kurie irgi randa pirkėją. Labiausiai jai patinka siūti paltus, o ir moters specializacija – viršutiniai rūbai.
Dizainerė neigia stereotipą, kad Telšiai – per mažas miestas meniškiems žmonėms. Ji patikina net nesvarsčiusi likti gyventi Klaipėdoje ar važiuoti į kitą didmiestį.
Į didesnį miestą malonu nuvažiuoti kartą per mėnesį, bet mažas miestelis, paprasti žmonės gyvenime yra geriau.
„Į didesnį miestą malonu nuvažiuoti kartą per mėnesį, bet mažas miestelis, paprasti žmonės gyvenime yra geriau. Po studijų kolegijoje Klaipėdoje ir mano dukra grįžo į Telšius“, – pasakoja ji.
Panašu, jog Telšius vargiai būtų galima pavadinti miestu, kurio gyventojai „išsivaikšto“, pasak pašnekovės, čia netrūksta jaunų žmonių, yra ir grįžtančių po studijų.
Atnaujintos miesto puošmenos
Telšiai – gražus ir žalias miestas, o pirmąsyk čia atvykusieji nustemba, kad miesto centre yra ežeras. Praėjusiu finansiniu laikotarpiu LR vidaus reikalų ministerija (VRM) iš Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų Masčio ežero aplinkos sutvarkymui skyrė daugiau nei 6 mln. eurų.
Įgyvendinant projektus sutvarkyta ežero pakrantė, želdynai, įrengtos valčių prieplaukos, skveras, rekonstruotas amfiteatras, pėsčiųjų ir dviračių takai su poilsio aikštelėmis, šaligatvių ir gatvių atkarpos, visai infrastruktūra pritaikyta ir neįgaliesiems.
„Gerai pamenu, koks kadaise šis ežeras buvo apleistas, dabar vaizdas visai kitas“, – sako J.Kačinskienė. Pasak jos, neįmanoma nematyti, kaip pastaraisiais metais Telšiuose tvarkoma aplinka, infrastruktūra, o vietiniai gyventojai iškart pajuto ir didesnį turistų srautą.
Miesto infrastruktūros tvarkymo darbai sparčiai vyksta – jau baigta ir apleistos teritorijos tarp Karaliaus Mindaugo gatvės bei geležinkelio infrastruktūros rekonstrukcija. Šiam projektui VRM iš ES ir valstybės biudžeto lėšų skyrė 1,26 mln. eurų. Tikimąsi, kad ši investicija prisidės prie gyventojų užimtumo skatinimo, socialinių ir ekonominių problemų sprendimo, padės kurtis ir vystytis verslui.
Telšių niekaip nepavadinsi apmirusiu miestu – yra ir kavinių, ir gražių pasivaikščiojimo vietų.
Laisvalaikio pramogų netrūksta
„Dabar Telšiuose kone prie kiekvieno ežeriuko atsirado pažintiniai takai. Žmonės plaukioja valtimis, važinėja dviračiais, sutvarkyti šaligatviai. Telšių niekaip nepavadinsi apmirusiu miestu – yra ir kavinių, ir gražių pasivaikščiojimo vietų. Aišku, dalis žmonių dirbti važiuoja į Klaipėdą, bet gyvena vis tiek Telšiuose – jie jaukesni, mažesni, čia patogiau“, – įsitikinusi pašnekovė.
Telšių privalumais džiaugiasi ir vaikų turinčios šeimos. „Vaikai Telšiuose gyvena laisvai“, – sako tris atžalas turinti pašnekovė.
Net ir užsimanius pramogų, kurių Telšiuose nėra, visai nesunku jas pasiekti aplinkiniuose miestuose. Pavyzdžiui, mokinių, kurie žaidžia ledo ritulį, grupę tėvai pasikeisdami vežioja į treniruotes Šiauliuose.
Iš VRM skirtų ES ir valstybės biudžeto lėšų rekonstruotame centriniame miesto stadione vaikai gali žaisti futbolą, krepšinį, vyksta kultūriniai renginiai, sutraukiantys viso rajono gyventojus.