Tai, kas įprasta ir lengva sveikam, iš negirdinčiojo pareikalauja daug daugiau pastangų. Tyla įspūdinga, tik mes jos nepratę klausytis. Mes nebemokame klausytis tylos, Juk mūsų niekas ir nemokė. Negirdim, nejaučiam, pamirštam, o gal ir liekam jai abejingi.
„Tylą nesunku surasti. Ji visur. Ji aplink mus, mumyse, mūsų mintyse. Ir nereikia baimintis, kad pasaulyje bus per daug tylu. Tyla taip pat turi savo balsą.
Aš myliu tyla. Būdamas joje nebijau nieko: nei griaustinio, nei smarkaus lietaus. Tyloje negirdžiu piktų žmonių riksmų, lojančių šunų ar besiartinančių automobilių.
Man vieneri. Ir visą tą laiką gyvenu tyloje. Esu kurčias, vienas ir labai vienišas. Turėjau broliuką, visur būdavome kartu, jis visada reaguodavo į pavojus, o aš bėgdavau kartu, nes žinojau, kad turiu daryti tą patį, ką ir jis.
Broliui pasisekė, jis rado namus, o aš likau vienas. Prie kiemo kačių nepritampu, laikausi atskirai, nes nemalonu, kai jos „nagais ir ragais" puola mane. Globėja sako, kad nesišalinu žmonių, todėl iki nelaimės - tik vienas žingsnis. Net nesuprantu, kada reikia bėgti tolyn nuo prieinančių žmonių, pamatęs juos aš tik pakeliu galvytę ir jiems murkiu, murkiu.
Pasigailėk manęs, priimk į savo namus. Bijau antros šaltos žiemos lauke. Esu ramus katinėlis, visai nereiklus, be galo švelnus ir mielas. Man daug nereikia, tik šilumos ir meilės, saugios užuovėjos ir švelnių rankų.
Matau Tavo šypseną veide, matau Tavo juoką, suprantu viską, ką nori man pasakyti... nors ir nieko negirdžiu. Ateik į mano tylą, išsklaidyk mano nerimą, padėk man išgirsti Tave šiame mano tylos pasaulyje. Aš jau seniai išmokau klausyti akimis, nes nežinau kokią vertę turi garsai. Bet aš esu laimingas tyloje. Tyla yra manoji kalba."
Skambinti Natalijai: +37067429674 (Vilnius)
