Dabar jos vardas Meilutė. Kokiu vardu ji buvo šaukiama anksčiau, mes nesužinosime, kaip ir nesužinosime to, už ką ji buvo atiduota į prieglaudą. Paprasčiausiai atidavė ir numoję ranka nuėjo. Nei vardo nepasakė, nei galvytę paglostė atsisveikindami, pagailėjo net paskutinio šalto žvilgsnio...
Kažin, kas labiau skaudina: išdavystė ar netektis? Katytė niekada negalvojo, kad jai taip nutiks. Niekada nemanė, kad teks išgyventi tokį sunkų ir nepakeliamą išdavystės skausmą. Juk savo trumpą gyvenimą ji tik ir darė tai, kad dovanojo kitiems tik meilę ir ištikimybę.
Papuolusi pas laikiną globėją katytė gavo Meilutės vardą. Ir ne šiaip sau – katytė jauna (metų ar dvejų), nuostabi žaliaakė... Ji be galo meili ir miela, švari, tvarkinga ir vis dar pasitikinti žmogumi... Meilutė yra draugiška, žaisminga, jau sterilizuota, vakcinuota ir pasiruošusi keliauti pas naujus šeimininkus.
Katytė visus pasitinka aukštyn iškelta uodegyte, garsiu murkimu bei glaustymusi prie kojų. Palikta ir išduota, bet be galo meili ir nepraradusi pasitikėjimo žmogumi.
Išdavystę gydo tik meilė – tikra, nuoširdi. Todėl Meilutei ieškome kaip tik tokių žmonių – mylinčių, nuoširdžių, gerbiančių gyvybę ir suprantančių, kad gyvūnas ne žaislas. Ieškome tokių žmonių, kad katytė galėtų jaustis radusi savo vietą, kad galėtų turėti savo šeimą ir namus.
8 683 69502, Ilona (Vilnius).
