Šiuo metu Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus gyvybės vagonėliuose glaudžiasi bailiukai, šuneliai, prie kurių net neįmanoma buvo prisiliesti, paglostyti, išvesti net į lauką pasivaikščioti. Nuo kiekvieno prisilietimo drebėjo. Tačiau mūsų savanorių, kurie rūpinosi bailiukais, dėka šuneliai pasikeitė, išsitiesė, pradėjo vizginti uodega, patikėti žmogum ir laukia naujų šeimininkų. Apie tokius šunelius norėčiau jums papasakoti daugiau.
Feniksas, jaunas patinukas, pusantrų metų, buvęs Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos „Grinda“ kalinys Nr.987. Šunelis buvo sugautas ir pasodintas į šaltą narvą. Dėl labai didelio bailumo ir dėl sužeistos kojytės „Grinda“ neleido šunelio nufotografuoti, iškart pasmerkdama mažylį. Šunelis gulėjo kamputyje susigūžęs, prie jo negalėjo prieiti net „Grindos“ darbuotojai. Šunelis urzgė ir net neleido apžiūrėti sužeistos kojytės. Nepasibaigus karantinui šunelis buvo atiduotas gyvybės vagonėliams. Kas, jeigu ne geltonieji vagonėliai išties pagalbos ranką sužeistam ir žmonių bijančiam šuneliui.
 |
| LGGD nuotr./Feniksas šildosi saulutėje. |
Vagonėlių komanda žinojo, kad bus sunku, kad daug laiko reikės, kol šunelis patikės žmogumi, bet nepaisant to, suteikė jam dar vieną šansą. Pavadino jį Feniksu ir užleido vagonėlių teritorijoje būdą, iš kurios šunelis išlįsdavo tik tuomet, kai niekas nematydavo.
Feniksas stebėjo gyvenamą aplinką, stebėjo savo bendrabučio kaimynus, noriai ėdė pasiūlytą maistą, lakdavo vandenuką. Ne kartą savanoriai matė, kaip Feniksas išlįsdavo iš savo būdos ir vaikščiodavo, šildėsi saulutėje, tačiau kai ateidavo pas jį, šunelis vėl slėpdavosi į būdą.
Savanoriai sakydavo, kad Feniksas tikrai įveiks savo baimes, pamils žmogų, pasitikės juo ir bus tikras šunelis. Taip ir atsitiko. Mūsų gerųjų savanorių kantraus darbo ir nepaprastai švelnių širdžių dėka Feniksas atgijo iš naujo, prisikėlė iš pelenų, ir tapo labai švelniu, meiliu, draugišku šuniuku. Jis vizgina uodega, vaikšto pasitempęs, galvą pakėlęs, patenkintas, loja. Žodžiu, daro viską, ką daro tikri šuneliai. Jis dabar pervestas į vagonėlį ir noriai išeina į lauką su savanoriais.
 |
| LGGD nuotr./Dabar Feniksas jau daug drąsesnis. |
Feniksas ieško žmogaus, kuris jį mylės, lepins, rūpinsis. Kad jumis pasitikėtų, šunelis turi pajusti kad tikrai yra mylimas, ir tada galės vizginti uodega, laižyti rankas ir tapti geru draugu.
 |
| LGGD nuotr./Anksčiau Čilius visko bijojo. |
Kitas šitos istorijos herojus, tai Čilius – šunelis, buvęs „Grindos“ kalinys Nr. 249. Šunelis buvo sugautas ir taip pat pasodintas į narvą. Mažylis gulėjo kamputyje ir neleido darbuotojams prie jo liestis. Po mėnesio šunelis buvo pervestas į vagonėlius. Skaudu buvo žiūrėti, kad dar jauną, 6 mėn. šunelį taip nuskriaudė likimas. Į lauką šunelis nėjo, į savanorius visai nereagavo, net užsisukdavo ir nežiūrėjo, taip rodydamas savo nepasitikėjimą ir nusivylimą. Tačiau giliai širdy jautėsi kad šunelis mielas, draugiškas, tik bijo parodyti savo draugiškumą.
 |
| LGGD nuotr./Čilius vagonėlyje |
Tada savanoriai pradėjo galvoti, kaip padėti jaunam šuneliui, kuris taip nepasitiki žmonėmis. Čiliui į narvą buvo pasodinta kalytė, jauna, energinga, kad šuneliui nebūtų vienam liūdna. Kai ateidavo savanoriai pas šuniukus, iš pradžių kalbino kalytę, ją glostė, taip rodydami Čiliui, kad nieko blogo nepadarys ir jam. Po kiek laiko šunelio elgesys pasikeitė. Čiliukas pradėjo reaguoti, žiūrėti į kalbančius savanorius, netgi pradėjo išeiti iš narvo į lauką. Dabar Čiliukas, kaip ir Feniksas, pradeda naują gyvenimo etapą. Jis nėra baikštus, nebijo žmonių, vaikšto aukštai pakėlęs galvą.
Čilius ieško ypač atsakingų šeimininkų, nes jam reikia ypatingo dėmesio. Nors šunelis pasitiki, jam vis tiek reikės laiko apsiprasti su nauja aplinka, priprasti prie naujų žmonių.
Jejgu jums patiko vienas iš šunelių, ateikite į gyvybės vagonėlius, esančius adresu L.Giros g. 131, Vilniuje ir susipažinkite su mūsų globotiniais. Jejgu esate pasiruošę įrodyti savo meilę ir rūpestį Čiliukui arba Feniksui, skambinkite tel. 8 606 50618 ar 8 676 71317. Šuneliai labai laukia.
