Prieš pusantrų metų jis – sergantis, apšepęs priklydo į sodybą Maišiagalos apylinkėse. Jį priglaudę žmonės nusprendė, kad jiems nereikia rūpesčių su ligotu padaru – taip jis atsidūrė „Lesės“ gyvūnų prieglaudoje. Bėdų būta nemažų. Nerimą kėlė ant vienos kojos esantis navikas, o ant kitos – žaizda. Bet atkaklių savanorių ir veterinarijos gydytojų pastangos padarė savo.
Po operacijos Ogis lengvai atsigavo, žaizdos užgijo, o jis pats tiesiog akyse išgražėjo. Jis kantriai laukė savo eilės prieglaudoje ir pagaliau išaušo jo diena! Ogis iškeliavo į puikią sodybą, kur visą dieną mėgaudavosi laisve dideliame kieme, o vakarais snausdavo šalia savo naujojo šeimininko kojų. Tikras šunų rojus!
 |
| „Lesės“ nuotr./Ogis |
Deja, tai nebuvo laiminga istorijos pabaiga. Visai neseniai Ogio šeimininkas mirė. Ogį, meilų, ramų šunį, nusprendė pasiimti jo duktė. Bet pasirodė, kad ne viskas taip paprasta. Spanielis labai nesutaria su kitu šiuose namuose gyvenančiu šunimi, todėl čia likti nebegali. Taigi ir vėl niekam nereikalingas. Jį priglaudusi moteris apimta nevilties – kur padėti jau brandaus amžiaus sulaukusį šunį? Tokiam namus surasti nėra paprasta.
„Lesės“ prieglauda pilnutėlė, vyksta remontas, tad priimti „našlaičiu“ likusio šuns negali. Šiuo metu jis glaudžiasi „SOS gyvūnų“ prieglaudoje, Vilniuje, tačiau tai nėra geriausia išeitis kitų šunų nemėgstančiam Ogiui – skubiai reikia šeimos, kurioje jis būtų vienintelis šuo. „Nors šiuo metu Ogį globoja kita organizacija, negalime likti nuošalyje. Gyvendamas pas mus jis pelnė daugelio simpatijas ir meilę, – prisipažįsta „Lesės“ savanoriai. – Tikime, kad ten dėl jo bus padaryta viskas, kas įmanoma, tačiau bandome padėti ieškoti naujų namų ir mes.“
„Tai ne vienintelis atvejis, kai žmonės, pasiėmę iš prieglaudos gyvūną, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali jo laikyti, – pasakoja „Lesės“ savanoriai. – Gerai, kai sąmoningi žmonės kreipiasi į mus ar kitą savanorišką gyvūnų globos organizaciją. Deja, yra buvę atvejų, kai buvę globotiniai atsiduria „Grindoje“ ar net gatvėje. Tokiam kaip Ogis „Grinda“ greičiausiai taptų paskutine stotele.“
„Būna, kad žmonės pyksta, jei atsisakome priimti jų nebereikalingą gyvūną, sulaukiame net keiksmų ir grasinimų, – sako savanoriai. – Tačiau mūsų patalpos mažytės, taigi ir galimybės labai ribotos. Juk gyvūnui reikia surasti ne tik kamputį vietos, bet ir jį maitinti, vedžioti, galbūt gydyti.“
 |
| „Lesės“ nuotr./Ogis |
Norinčiuosius atiduoti savo gyvūną į prieglaudą „Lesės“ savanoriai pirmiausia bando įkalbėti dar palaikyti jį, jei įmanoma, savo namuose. Ir ne tik todėl, kad prieglaudoje beveik visada trūksta vietos, bet ir dėl gyvūno gerovės. Daugelis jų, patekę į prieglaudą, patiria stresą. Be to, nemažai žmonių, ieškančių augintinio, mieliau jį imtų iš namų, tikėdamiesi išvengti ligų.
„Tokių žmonių ir jų gyvūnų taip pat nepaliekame likimo valiai, stengiamės platinti informaciją, jei reikia, padedame maistu, – pasakoja gyvūnų globėjai. – Anksčiau ar vėliau atsiranda žmogus, kuriam į akį krenta būtent tas šuo ar katė. To labai linkime ir Ogiui.“
Daugiau apie Ogį galite sužinoti „SOS gyvūnų“ interneto svetainėje paspaudę čia, arba paskambinę telefonu 8 683 39826.
Papildyta: Ogis padovanotas.
