Pirmiausia patekau į kažkokią įstaigą, galvojau, kad gal į zoologijos sodą, kur per Merės gimtadienį buvome, bet paaiškėjo, kad ne.
 |
| Globėjos Tautmilės nuotr./Kalytė Milė |
Vis bandžiau sukalbėti visus slaptažodžius, kokius tik atsiminiau, bet nė velnio nė vienas neveikė. Ai... pamiršau smulkmenėlę vieną, dar laisvėje buvau įsimylėjus dėdės Robertsono Luftą, jis žadėjo mane priglausti, kol sugrįš Merė, bet po serenadų pilnaties dingo kaip į vandenį.
Taigi toje keistoje įstaigoje gimė mano penki vaikučiai, visas mintis buvo užvaldęs vienintelis noras įsitaisyti Merės Popins lovoje tarp nėrinių, klausytis jos nuolat šniokščiančios nosies ir uosti jos kepamų sausainių kvapą... Staiga išdygo vyriškis, kuris mane nusivežė namo, jo namai kvepėjo kiek kitaip, nei svajojau, bet ir tai man atrodė labai neblogas variantas. Deja, po dienos aš atsidūriau vėl toje pačioje įstaigoje. Šįkart spėjau pamatyti užrašą ant sienos: gyvūnų globos namai.
Supratau, kad man labai blogai su sveikata, aižė pilvą, pasipylė kraujas, vaikiukai be perstojo spiegė ir reikalavo maisto, o kuo labiau stengiausi, tuo labiau nesisekė, pienukas dingo visai. Meldžiau Dievą, kad kaip nors Merė Popins išgirstų mano aimanas ir ašaras, bet, matyt, vėl sumaišiau arba ne taip susakiau slaptažodžius. Vietoj jos atsirado moteris, kuri vis bumbėjo: „Gal nepavėlavau, gal nepavėlavau...“
 |
| Globėjos Tautmilės nuotr./Kalytė Tuci |
Atsidūriau keistoje įstaigoje, kur moterys gražiom akim, bet labai susirūpinusios lakstė aplinkui, badė mane ir vis kažką tarėsi. Girdėjau, kad gali įvykti kalėdinis stebuklas. Nežinau, ar tai galima pavadinti stebuklu – trenktis visai sergančiai dėžutėje iki Zarasų, bet atvažiavus, kol visi sėdėjo prie Kūčių stalo, ir aš užsimaniau valgyti, kažkodėl visi labai apsidžiaugė ir ėmė kaišioti įvairius skanėstus man po nosim. Kitą dieną jau ir pastovėti ant kojų galėjau, o Tautmilė be perstojo vis bandė nutildyti mano rėkiančius kūdikius.
Grįžus į Vilnių mano viena mergytė mirė. Abi palaidojom ją ir šaudant siaubingiems saliutams sutikome Naujuosius metus. Dar po dviejų savaičių ėmė ir pagaliau atsirado man pienukas.
 |
| Globėjos Tautmilės nuotr./Kalytė Flika |
Užauginome vaikus, visiems radau namus, aš beveik rami. Tik jaudinuosi, jau pavasaris, turi parskristi Merė. Tautmilė laiko atidariusi langą... Gal sulauksiu.
Taip pat namų ieško mano globotinės Tuci ir Flika, kurios atkeliavo iš tos pačios įstaigos, nerealios mergytės. Kartais jos mane nervina, nes kandžioja mano uodegą arba prisisioja man ant kelio.
Jei norite priglausti kalytę Milę, Tuci ar Fliką, paskambinkite jų globėjai Tautmilei telefonu 8 650 71786 (Vilnius).
 |
| Globėjos Tautmilės nuotr./Kalytė Milė |
