Alternatyvų nėra
Ne vieną nusiskundimą dėl „Nuaro“ girdėjusių Kauno valdininkų kantrybė trūko rugsėjį, kuomet internete išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas žiaurus šungaudžio elgesys su avarijoje sužalotu vilkšuniu. Ir taip jau kenčiantis šuo į mašiną buvo įmestas lyg malka. Tarnyba buvo pakviesta pasiaiškinti į Kauno miesto savivaldybę. Imta svarstyti apie sutarties su „Nuaru“ nutraukimą.
„Po šio skandalo buvo įkurta komisija, kuriai pavesta išnagrinėti, ar sutarties sąlygos tinkamai vykdomos. Jau ne pirmą kartą girdime įvairius nusiskundimus dėl „Nuaro“ vykdomos veiklos. Jei vadovautumėmės emocijomis, sprendimas būtų aiškus – reikia nutraukti sutartį. Tačiau tuomet papultume į aklavietę. Kauno regione alternatyvos, kas galėtų perimti „Nuaro“ teikiamas paslaugas, nėra“, – patikino Kauno miesto mero pavaduotojas, liberalų atstovas Simonas Kairys.
Jei vadovautumėmės emocijomis, sprendimas būtų aiškus – reikia nutraukti sutartį. Tačiau tuomet papultume į aklavietę.
Nė viena kita organizacija neatitinka sutarties reikalavimų: vieniems trūksta veterinarijos tarnybos leidimo, kitiems – erdvesnių patalpų. Tačiau visos jos, gavusios signalą apie nepasitenkinimą konkurentais, norėtų dalyvauti kitų metų vasarį vyksiančiame viešajame konkurse.
„Esame priėmę sprendimą nepratęsti sutarties su „Nuaru“. Tikimės, jog iki vasario kitos organizacijos spės pasiruošti“, – teigė S.Kairys.
Sutartyje numatyta, kad už paslaugos neatlikimą ar netinkamą atlikimą, savivaldybė iš „Nuaro“ gali reikalauti sumokėti 60 eurų baudą. Tad kiekvienas skandalas tarnybai gali kirsti ne tik per reputaciją, bet ir piniginę.
Darbuotojai išgyvena košmarą
„Nuarui“ – ne pačios geriausios dienos. Tačiau tarnybos vadovė Jurgita Gustaitienė nežada nuleisti rankų ir tvirtina, jog kitose gyvūnų prieglaudose situacija yra kur kas prastesnė.
„Kitos organizacijos neatitinka net elementariausių reikalavimų, o vaidina esančios geresnės. Jos gyvena iš paramos, 2 procentų mokesčio, kurio mes negalime gauti, o nesugeba net patalpų susitvarkyti. Pasiima modelius, kad pasifotografuotų su gyvūnais, ir sukuria klaidingą įvaizdį.
Mes nesireklamuojame, iliuzijų nekuriame. Tik dirbame savo darbą. Šeimininkų beglobiams gyvūnams surandama daugiausia. Šiuo metu vykdome statybas visose savo padaliniuose. Prieglauda išsiplės, gyvenimo sąlygos beglobiams gyvūnams pagerės“, – patikino moteris.
Anot jos, po skandalų „Nuaro“ darbuotojai išgyvena košmarą. Jie jaučiasi nesaugūs, sulaukia grasinimų. Kai kurių vaikai mokyklose išgyvena patyčias. Iki šių dienų apgadinti jau trys tarnybos automobiliai: du iš jų buvo padegti.
„Mus kaltina tuo, kad užmigdome daug gyvūnų. Per mėnesį į UAB „Rietavo veterinarinę sanitariją“ nepristatome nė tonos. O juk ten vežame ne tik gyvūnų lavonus iš mūsų klinikos, bet ir surinktus iš kitų Kauno klinikų ar nuo gatvių. Štai per aštuonis šių metų mėnesius iš visų Kauno veterinarijos klinikų surinkome 352 lavonus“, – patikino J.Gustaitienė.
Moteris pateikė ir tikslesnį palyginimą. Anot jos, Vilniaus karantinavimo tarnyba „Grinda“ per metus eutanazijai sunaudoja 40 000 mililitrų vaisto. „Nuaras“, turintis filialus Klaipėdoje, Kaune ir Alytuje, tokį kiekį panaudoja tik per penkmetį.
Šunų šunimis nemaitina
Keletą kilometrų nuo Rietavo nutolusiame Kalakutiškės kaime veikianti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2014 metais surinko per 50 000 tonų šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP). 2015 metais planuojama surinkti apie 54 000 tonų. Apie šią įmonę sklinda daug mitų. Pvz., jog joje – gyvūnų kanibalizmo meka: neva iš apdorotų šunų ir kačių lavonų gaminamas maistas gyviems keturkojams.
„Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2014 metais surinko per 50 000 tonų šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP). 2015 metais planuojama surinkti apie 54 000 tonų.
Tiesa ta, kad vykdydama ŠGP surinkimo veiklą, įmonė juos perdirbti nukreipia į dvi atskiras gamybines linijas. Ten žaliava susmulkinama, apdorojama aukšta temperatūra, kuri išlaikoma nustatytą laiką, esant aukštam slėgiui. Taip užtikrinama mikrobiologinė sauga ir išgarinamas vanduo. Tuomet gauta masė, specialia įranga, išskiriama į gyvūninius taukus ir mėsos kaulų miltus arba perdirbtus gyvūninius baltymus.
Viena linija perdirba 1 ir 2 kategorijų ŠGP. Tai yra gyvūnų gaišenos (ūkiniai, naminiai, laukiniai gyvūnai), specifinės rizikos ŠGP susidarantys skerdyklose, veterinarijos klinikose. Iš šios rūšies žaliavos gauti gyvūniniai taukai ir mėsos kaulų miltai privalo būti sunaikinti sudeginant. Pelenai šalinami sąvartyne. Išimtis yra numatyta gyvūniniams taukams, kurie, kaip žaliava, yra pateikiami biodyzeliną gaminančioms įmonėms. Per metus ši linija gali perdirbti apie 37 000 tonų ŠGP.
Antroji linija perdirba iš skerdyklų gautus ŠGP (ir plunksnas). Iš šios žaliavos gauti gyvūniniai taukai yra naudojami oleochemijos pramonėje bei kaip žaliava ūkinių bei naminių gyvūnų pašarų gamyboje. Gauti perdirbti gyvūniniai baltymai naudojami naminių bei kailinių gyvūnų pašaro gamyboje. Ši linija per metus gali perdirbti apie 18 000 tonų ŠGP.
Atseikėta daugiau nei 20 000 eurų
Skaičius pateikė ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Pagal metinę sutartį su savivaldybe, „Nuaras“ atlieka nugaišusių ar po eutanazijos bešeimininkių bepriežiūrių ir laukinių gyvūnų pristatymo į utilizavimo įmonę, gyvūnų paėmimo iš namų, gyvūnų karantinavimo, laikymo, eutanazijos ir kritusių, viešose vietose partrenktų gyvūnų (lavonų) surinkimo paslaugas. 2015 metų gegužės-spalio mėnesiais „Nuaras“ atliko paslaugų už 20 423,18 euro. Eutanazija atlikta 102 gyvūnams (paslaugos vieneto kaina – 4,48 euro), karantinuoti 47-i.
Eutanazija atlikta 102 gyvūnams (paslaugos vieneto kaina – 4,48 euro), karantinuoti 47-i.
Karantinuojami tie gyvūnai, kurie apkandžiojo kitus gyvūnus ar žmones bei įtariami sergantys pasiutlige ar kita užkrečiama liga. Jie 14 parų stebimi veterinarijos specialisto. Viena karantinavimo diena savivaldybei kainuoja 13,67 euro. Visi kiti gyvūnai, jei jie sveiki, laikomi tol, kol suranda naujus šeimininkus. Savivaldybė moka tik už 10 pirmųjų globos parų, kuri viena įkainota 3,11 euro.
„Nuaras“ skelbia, kad nuo darbo pradžios 2006 kovą iki 2015 sausio naujus namus surado 5897 gyvūnai. Net 649 gyvūnus pavyko sugrąžinti jų tikriesiems savininkams.
Užmigdė keturis kačiukus
Būdama politikų akiratyje, „Nuaro“ tarnyba ir toliau sulaukia nusiskundimų. Neseniai į 15min.lt kreipėsi Vasilijus, pareiškęs, jog „Nuaro“ darbuotojai užmigdė keturis sveikus kačiukus.
„Vasarą į mūsų sodybą užklydo katė su keturiais ką tik gimusiais kačiukais. Iš žmogiškų paskatų juos maitinome, juk maži – reikia padėti. Kačiukai stiprėjo bei gražėjo. Bet atėjo laikas persikelti gyventi į miestą, tad toliau jais rūpintis negalėjome. Nusprendėme juos patikėti „Nuarui“. Pasiguodę, kad ir taip turi daug kačių, tarnybos atstovai kačiukus priėmė. Žadėjo prižiūrėti, paskiepyti ir surasti naujus namus. Perspėjau, kad atvyksiu jų aplankyti, atvešiu maisto. Tačiau po savaitės jų ten jau nebebuvo“, – istoriją papasakojo Vasilijus.
Jam buvo paaiškinta, kad kačiukai sirgo nepagydoma liga, tad juos reikėjo užmigdyti.
„Pasakiau, kad netikiu. Kur tyrimai? Tuomet paaiškino, kad vienas susirgo, o veterinarė priėmė sprendimą užmigdyti ir kitus. Kyla įtarimas, ar „Nuaras“ nepiktnaudžiauja esama padėtimi. Juk kačių neišlaikė net žadėtų 10 dienų. Esu labai pasipiktinęs šios tarnybos veiksmais“, – teigė vyras.
Užmigdė, kad apsaugotų kitus
„Nuaro“ veterinarė Rūta Mikėnienė 15min.lt pripažino tą patį – visi keturi kačiukai užmigdyti dėl to, jog sirgo nepagydoma liga panleukopenija, dar kitaip vadinama kačių maru.
„Tai mirtina liga, katę pražudanti per mėnesį ar du. Minėti kačiukai – laukiniai. Vien jų pervežimas, aplinkos pakeitimas gali pažadinti viduje tūnančią ligą. Jie pas mus išbuvo septynias paras. Negalavimo simptomai išryškėjo ne iš karto. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jie serga. Nežinau, ar sirgo jau atvežus į kliniką, ar susirgo pas mus. Tai užkrečiama, staigiai plintanti liga, tad delsti negalėjome. Nesinorėjo, jog visi kiti katinai užsikrėstų“, – patikino R.Mikėnienė.
Jai keista tai, kad katinus atvežęs ir skundą veterinarijos tarnybai padavęs asmuo, vėliau jį atsiėmė.
„Galbūt pasiskaitė apie ligą ir suprato, kad vaistų nuo jos nėra ir pasielgėme teisingai“, – gūžtelėjo pečiais teigiamus panleukopenijos testo rezultatus demonstruodama R.Mikėnienė.
Prieglaudoje – apie šimtas beglobių
Šiuo metu „Nuaro“ prieglaudoje Užliedžių kaime glaudžiasi per 70 beglobių šunų bei dešimtis kačių. Svečius keturkojai sutinka vieningu amsėjimu: vieni slepiasi būdoje, kiti iškišę nosį laukia bent žiupsnelio dėmesio. „Nuaro“ darbuotojas Eglę ir Viktoriją visi pasitinka vizgindami uodegas. Vienai iš prižiūrėtojų rimčiau riktelėjus, amsėjimas liaunasi. Lieka tik viltingi gyvių žvilgsniai, jog galbūt šiandien išaušo ta diena, kai atsivers voljero varteliai ir jie išvyks į gerokai jaukesnius namus.
„Šiuo metu vyksta remontas. Ruošiame naujas patalpas. Čia anksčiau buvo arklidės. Nepatikėsit, iškopėme daugiau nei metrą mėšlo“, – aprodydamos tuščią pastatą teigė gyvūnų prižiūrėtojos.
Kartu su jomis lauke stabtelėjome prie Dryžiaus ir Meškio voljero. Šie du šunys – neišskiriami, o jų istorija – verta dėmesio. Abu jie augo Laimės gatvėje Kaune. Vienam įkritus į šulinį, kitas lojo tol, kol prisikvietė pagalbą. Vietiniai gyventojai mylėjo tuos šunis, kol kažkuriam vienam jie nepabodo.
„Kai sugavome vieną iš jų, kitas niekur nebebėgo. Tiek daug istorijų apie šių šunų draugystę prisiklausėme – vis atvykę lankytojai papasakoja. Atiduoti globon galėsime tik abu kartu, kitaip likęs vienas kuris neištvertų“, – apie garsiuosius Dryžių ir Meškį papasakojo Eglė.
Savivaldybė „Nuarui“ moka tik už pirmąsias dešimt gyvūnų laikymo prieglaudoje paras. Vėliau tarnyba verčiasi pati. Kai kurie šunys prieglaudoje gyvena daugiau nei metus. Išlaidas „Nuaras“ kompensuoja uždarbiu iš turimo veterinarijos klinikos ar dresūros mokyklos verslo.
