Tėvo nemačiau, bet girdėjau, kad jis garsus ir žinomas šuo Vokietijoje. Bet ką čia jis, mano senelė tai tikra garsenybė, apie kurią žino visa Europa, o mano mamos seserys ir broliai yra puikūs sportininkai ir senelė jais gali didžiuotis. Iš tikro visa tai jūs galite rasti mano gimimo liudijime, kuriame sudėtas visas mano kilmės medis, o giminės istoriją labai nesunku surasti „Google“. Mano mamos gaujos žmonės šnekėjo, kad mano geri genai ir kad turiu potencialo tapti gera sportininke. Įdomu, ką mes sportuosime su nauja gauja...
Išaušo laiminga diena ir iš tolimos šalies, esančios prie Baltijos jūros, atvyko mano būsimas naujas draugas. Jis atidžiai apžiūrėjo mano brolius ir seseris, pažaidė su mumis, buvo užkėlęs ant stalo, taip pat po vieną uždarė į tamsų kambarį, kuriame nesame buvę, ir numetė kamuoliuką, jis galvojo, kad išsigąsiu, bet man tai buvo nė motais, kamuoliukas buvo toks smagus ir kvietė žaisti, aš nustraksėjau paskui jį ir... sužinojau, kad laikas ruoštis kelionei.
Senas geras draugas Janas surašė kažkokius popierius, o mane uždarė į narvą mašinoje ir mes išvažiavome. Važiavome ilgai, man šiek tiek buvo liūdna, nes pasiilgau brolių ir seserų, bet naujas draugas buvo linksmas, meiliai mane šnekino, o ir aš pati buvau kupina ryžto įrodyti, kad ne veltui manyje teka „garsūs kraujai“.
Nauji namai buvo šiek tiek panašūs į senus – daug šunų, daug veiksmo, buvo visai įdomu. Iš pradžių su naujuoju draugu žaidėme linksmus žaidimus ir man norėjosi tai daryti be galo be krašto, bet štai vieną dieną jis sugalvojo kažkokį kitokį žaidimą – nusivedė mane į pievą, kur kažkokie žmonės daužė su botagu žemę, bandė mane gąsdinti ir tai man visai nepatiko, buvau dar visai jauna ir norėjau vaikiškų žaidimų.
Kažkokie žmonės daužė su botagu žemę, bandė mane gąsdinti ir tai man visai nepatiko, buvau dar visai jauna ir norėjau vaikiškų žaidimų.Su savo draugu porą kartų važiavome į šunų grožio parodas ir man sekėsi puikiai, nesu parodų liūtė, bet gal ir priprasčiau. Man iš tikro yra smagiau bėgioti ir žaisti vikriuosius žaidimus. Gaila, bet mano draugas su manimi žaidė vis mažiau, dar porą kartų bandėme žaisti žaidimus su piktais dėdėmis, bet man tai ir vėl nepatiko. Po kurio laiko, kai man kaip tik suėjo metai, išgirdau netikėtą naujieną – man teks išsikraustyti į naujus namus.
Manęs atvažiavo paimti visai linksmas žmogus, kuris prisistatė kaip naujasis mano draugas ir išsivežė mane į naują gaują. Gyvenau visai linksmai ir be didelių rūpesčių, sportinės karjeros nedariau, kartais pasportuodavome savo malonumui. Vieną gražią dieną išvažiavau į pasimatymą, buvo labai smagu palakstyti laukais su tuo žaviu rudaakiu. Už poros mėnesių tapau mama. Šuniukai kėlė rūpesčių, bet buvo smagu juos auklėti ir mokyti gyvenimo linksmybių.
Laikas bėga greitai ir visi jie iškeliavo į naujus namus, liko tik viena mergaitė. Mes gyvenome viename voljere, kuris, mano nuomone, nebuvo pritaikytas dviem savo tvirtą nuomonę turinčioms merginoms gyventi, todėl mums darėsi labai ankšta ir santykius tekdavo aiškintis jėga, neretai ir kraujo būdavo. Mano naujas draugas mums atskiro voljero nepastatė, nežinau, ar jis traukė burtus, ar kažkaip kitaip sugalvojo, bet vieną dieną įsodino mane į mašiną ir išvežė į naujus namus... hmm, kas tai yra „namai“, jeigu jie keičiasi taip dažnai. Man labiau tiktų vardas Klajūnė, o ne Kesiūnė.
Nauji mano namai iš tikro ne nauji, aš jau žinau, kad tai laikina stotelė mano kelyje, bet tikiuosi, kad kitas sustojimas bus paskutinis. Dabar gyvenu linksmai ir turiu draugų, panašių į save, bet visgi norėčiau jau keliauti ten, kur galėtume žaisti vėl tokius žaidimus, kaip vaikystėje, kur man skirtų daugiau dėmesio, kur galėčiau jaustis saugiai ir kur atsidėkodama galėčiau padėti galvą ant kelių ir taip rymoti rymoti...
Jūsų Kessy
Šiuo metu Kessy globoja Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ savanoriai. Jeigu norėtumėte tapti naujuoju ir paskutiniuoju, nuolatiniu šios kalytės šeimininku, paskambinkite telefonu 8 681 40309 arba parašykite el. laišką adresu gyvunai@pifas.org.
Papildyta: Kessy buvo padovanota ir iškeliavo į naujus namus.
