Penketą metų „Nuaro“ prieglauda nuomojosi žemės sklypą iš LSMU universiteto per tarpininką, kuris šalia beglobių gyvūnų augino arklius. Arklidės buvo tokios neprižiūrėtos, kad ūkininkas sulaukdavo daugybės skundų. Arkliukai neretai užuojautos ieškodavo „Nuaro“ darbuotojų glėbyje.
Taip prieglaudos patalpos atrodė prieš mėnesį:
„Tas nuomotojas, užėjus pilnačiai, vis grasindavo, kad mus iškraustys. Pagaliau tai baigėsi. Spalį išsinuomojome sklypą su patalpomis iš LSMU penkeriems metams. Esame ramūs. Tris savaites mėžėme mėšlą iš tų arklidžių – jo buvo prisikaupę kone pusantro metro. Vėliau dvi savaites viską griovėme, tvarkėme. Patalpų įrengimo darbai atsiėjo apie 20 000 eurų. Ir tai – ne pabaiga“, – teigė „Nuaro“ direktorė Jurgita Gustaitienė.
Moteris džiaugiasi, jog didžioji dalis beglobių gyvūnų per Kūčias jau kalbėsis naujose patalpose, jog jaučiama bent šiokia tokia kalėdinė dvasia. Tai jau trečia vieta, kurioje įsikuria „Nuaro“ Kauno filialas.
Ateityje svajojama įsigyti savą sklypą ir pasistatyti prieglaudą nuo pamatų. Tokią prieglaudą, kokios stovi Klaipėdos bei Alytaus filialuose. Sklypo paieškos Kaune vyksta jau seniai. Sunku kokį net išsinuomoti, nes daugelį gąsdina neva nenustojančių loti šunų įvaizdis.
Taip prieglaudos patalpos, narvai atrodo dabar:
Šiuo metu Užliedžių kaimo prieglaudoje glaudžiasi 87 šunys. Dalis jų jau apsigyveno naujuose narvuose. Statybos vis dar vyksta. O ir šilumos patalpoje trūksta.
„Sugedo šildymo įrenginys. Greit bus sutvarkytas. Šalta tikrai nebus“, – paaiškino prieglaudos augintinių prižiūrėtoja Viktorija.
Aprodydama patalpas kita „Nuaro“ darbuotoja – Eglė Mulevičiūtė – pirštais baksnojo į vietas, kuriose įsikurs dar neįrengtas darbuotojų kambarys, virtuvėlė, tualetas, kačių bei laukinių paukščių voljerai. Visa tai – artimiausios ateities darbai. Bus pakeistas ir stogas. Daug darbų už dyką padėjo atlikti darbuotojų draugai bei pažįstami. Trūksta dar ir narvų mažesniems šuniukams, kurie gali gyventi tik po vieną.
„Kuo mažesnis, tuo piktesnis“, – šyptelėjo Viktorija.
Pasak merginų, beglobių prieglaudoje nemažėja. Džiugu tik tiek, kad prieš didžiąsias metų šventes jie sulaukia daugiau dėmesio. Maisto, paklotų išties netrūksta.
„Štai šiandien padovanojome vieną šunį, kuris pas mus išbuvo metus. Širdis džiaugiasi. Kaip beglobiai gyvūnai sutiks Šv. Kalėdas? Su gardesniu šlapiu maistu, skanėstais, žaisdami su naujais žaislais“, – smagiomis žiniomis pasidalijo Viktorija.
Paklausta, o kaip augintiniai pasijuto įleisti į naujas patalpas, mergina patikino, jog gerai. Žinoma, kaip ir žmogui, reikia priprasti prie kiek kitokio būsto, tačiau šuniukai žaidė, dūko ir ėmė geriau sutarti tarpusavyje. Prie kiekvieno naujo narvo, kuriame keturkojai gyvena po 1-3, – aprašymai, kuris kur rastas, koks jo likimas, amžius ir kita būsimam globėjui svarbi informacija.
„Pažiūrėkite, kaip atsigavo Džeris, labrodoro retriveris, kuris prieš mėnesį buvo atvestas į prieglaudos veterinarinę kliniką užmigdymui. Depresija sergantis bei pačiame Kauno centre gyvenantis šeimininkas jo neprižiūrėjo. Išbadėjęs keturkojis tuomet tesvėrė 15 kg, visą jo kūnelį dengė pragulos. Dabar Džeris sveria 27 kg ir yra sveikas. Ieškosime jam šeimininko“, – beglostydama šunį, kalbėjo J.Gustaitienė.
Šalia Džerio, kitame narve, ramiai sau mindžikavo mažytis, vos trijų mėnesių amžiaus šuniukas. Jis į prieglaudą atgabentas prieš savaitę. Rastas – prie konteinerio, dėžėje. Iš pradžių mažylis buvo baikštus, nesileido liečiamas, o dabar pats tiesia leteną, norėdamas būti paglostytas.
Naujų patalpų viduryje stovi eglutė. Po ja sudėtos dovanos, skirtos beglobiams gyvūnams. Narvus puošia girliandos, kaspinai. Šv. Kalėdoms pasiruošta. Tetrūksta būsimųjų šeimininkų apsilankymo ir šilumos – kalėdinio stebuklo, kurio laukia kiekvienas liūdnas dienas narvuose leidžiantis keturkojis.
