Aplinkos ministro pasirašytu įsakymu šunų savininkams nustatoma griežtesnė atsakomybė už aplinkos teršimą. Netvarkingiems šunų savininkams teks atlyginti aplinkai padarytą žalą – sumokėti 500 Lt.
V.Mazuronis įsitikinęs, kad vien gražiais žodžiais ir moralizavimu žmonių elgesio nepakeisi. Todėl net ir už tokį mažą pažeidimą bauda negali būti simbolinė, nes esą sugriežtinus atsakomybę situacija keisis – atlygis už nepagarbą aplinkiniams, nevalyvumą ir net sveikatai keliamą pavojų bus adekvatus.
Savivaldybių baudos – iki 800 Lt
 |
| Valentinas Mazuronis |
Iki šiol netvarkingiems šunų augintojams tekdavo susidurti su Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistais. Tai jie galėjo skirti baudą už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį – gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą.
Baudas sunku pavadinti vien simbolinėmis. Jeigu asmuo už šį pažeidimą baudžiamas pirmąjį kartą, jam gresia įspėjimas arba bauda iki 200 Lt. Tačiau jeigu baudžiama pakartotinai, baudos gerokai įspūdingesnės – nuo 400 Lt iki 800 Lt. Be to, gali būti konfiskuotas gyvūnas.
Tačiau aplinkos ministrui to neatrodo gana. Pagal jo pasirašytą įsakymą bausti netvarkingus šunų šeimininkus gali ir aplinkos apsaugos inspektoriai. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyr.specialistė Raimonda Karnackaitė, tai darys regionų Aplinkos apsaugos departamentų agentūrų inspektoriai.
Įsijungs aplinkosaugininkai
Anksčiau šunų ekskrementų nesurinkimas nebuvo traktuojamas kaip aplinkos tarša, tačiau ir dabar, R.Karnackaitės teigimu, atskiru reidų neplanuojama, bet aplinkosaugininkai, patys užfiksavę taršos atvejus ar gavę gyventojų pranešimą, galės reaguoti ir baus pažeidėjus.
Atskirų reidų nebus, neturime tokių pajėgumų, – teigė R.Karnackaitė.
„Atskirų reidų nebus, neturime tokių pajėgumų. Iki šiol šunų ekskrementai nebuvo traktuojami kaip aplinkos tarša, nes neva tai mažas kiekis, o kadangi dabar nustatytas įkainis ir už mažą teršalų kiekį, tad turime teisę bausti“, – teigė R.Karnackaitė.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) direktorius Rolandas Masilevičius taip pat neskuba šunų šeimininkų gąsdinti didelėmis baudomis, tačiau įspėja – aplinkosaugininkai tikrai turi priemonių pažeidėjus nustatyti ir nubausti. Vis dėlto pirmiausia gyvūnų augintojams turi būti sudarytos sąlygos, kur savo keturkojus vedžioti.
„Pagrindinis darbas yra su savivalda, kad būtų sudarytos sąlygos, kur žmonėms vedžioti šunis ir kur padėti surinktus ekskrementus. Yra šunų vedžiojimo taisyklės ir pagrindinis kontrolierius yra savivaldybės. Jeigu savivalda matys, kad nebesusitvarko su kažkokiu rajonu, kažkurioje vietoje, tada įsijungsime ir mes. Jeigu bus piktybinis nesitvarkymas, nenoras klausyti savivaldybės pareigūnų, tam ministras numetęs griežtesnes sankcijas“, – tvirtino R.Masilevičius.
Svarbiausia – šunų augintojų kultūra
 |
| Šuo mieste |
Anot VRAAD direktoriaus, kol kas rimtų incidentų tarp šunų augintojų ir savivaldybės pareigūnų Vilniuje nėra užfiksuota, tačiau esą iš gyventojų skundų dėl kaimynų elgesio sulaukiama. „Ir patys matome problemą. Bet ir šunų šeimininkai turi turėti tam tikrą servisą – vedžiojimo vietų yra mieste, bet nemanyčiau, kad pakankamai. Iš kitos pusės ir pačių gyventojų kultūra, juk ne kaip atrodo, kai graži ponia stovi, jos augintinis palieka krūvą ir jie nueina“, – kalbėjo R.Masilevičius.
Naujosios baudos, R.Masilevičiaus teigimu, yra daugiau „moralinio spaudimo priemonė“, kurios bus imtasi, kai neveiks kiti poveikio būdai. „Tik tada bus imamasi bizūno. Tai nėra bandymas surinkti kuo daugiau baudų, biudžetą papildyti. Bet žmonės turi jausti tą grėsmę, gal tai paveiks jų sąžinę. Turime priemonių, stebėjimo kameras, tad užfiksuoti ir įrodyti tikrai nebus sunku. Todėl tegu piliečiai negalvoja, kad jeigu niekas nemato, niekas ir nenubaus. Gali būti taip, kad kažkur inspektoriaus pakabinta kamera tą situaciją fiksuoja“, – teigė VRAAD direktorius.
2012 metais Vilniaus savivaldybės pareigūnai surašė 336 protokolus už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus, o per 2013 metų pirmąjį pusmetį tik 27, nes, savivaldybės teigimu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba laiku nepatvirtino Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo.
