Eksperimento metu vilkai ir šunys turėjo išmokti, kaip iš narvo paimti skanėstą. Tai buvo galima padaryti tik pakeliant svirtį.
Autoriai iš anksto apmokė du šunis–„mentorius“ pasiekti skanėstą svirtį spustelint letenos arba snukio pagalba. Stebėdami savo giminaičius, šuniys ir vilkai turėjo išmokti daryti tą patį, tačiau tai pavyko ne visiems.
Tik keturi iš 15 šunų sugebėjo atidaryti narvą, sprendimus priėmė patys, nesinaudojo metodu, kurio buvo mokomi. Tuo pačiu metu eksperimente dalyvavo ir 12 vilkų. Jie lengvai susitvarkė su duota užduotimi. Devyni iš jų naudojosi būtent tuo metodu, kuris buvo pademonstruotas, tai yra, narvą atidarė letenos arba snukio pagalba.
Anot F.Range, skirtumą tarp šunų ir vilkų galima paaiškinti tuo, kad dirbtinio veisimo metu šunys prarado gebėjimą mokytis. Kita vertus, rezultatai gali parodyti, kad dėmesį šunys koncentruoja į žmogų, o ne į gentainius. Anot Edinburgo universiteto fiziologo Timothy Bateso, norint objektyviai įvertinti šunų ir vilkų galimybę mokytis, panašų eksperimentą reikėtų atlikti įgūdžius demonstruojant žmogui.
Anksčiau mokslininkai nustatė, kad loti šunys išmoko tik juos išvedus dirbtinai.