Austrai siūlė beglobius gaudyti, juos paskiepyti, esant būtinybei išgydyti, ženklinti, sterilizuoti ir vėl paleisti į laisvę. Tokie gyvūnai negalėtų daugintis. Šia sėkminga praktika naudojasi kelios Europos šalys. Tačiau miesto savivaldybė mano, kad jos įmonė „Grinda“ su tuo puikiai susitvarko pati.
Sostinės valdžia kurčia pasipiktinusių gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų priekaištams dėl nuolat žiniasklaidoje mirgančių pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais, savanorių vagonėlių, kuriuose priglaudžiami gyvūnai ir ieškoma jiems naujų šeimininkų, vijimo iš „Grindos“ teritorijos.
Beje, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais prokuratūra pradėjo tyrimą. Šiuo metu bandoma išsiaiškinti, ar žiniasklaidoje pasirodę pranešimai yra pagrįsti. Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat ragina miesto valdžią keisti beglobių gyvūnų priežiūros būdą, kuris dabar yra „Grindoje“.
Tačiau Vilniaus savivaldybės tarptautinio bendradarbiavimo poskyrio vyriausioji specialistė Eglė Skeiverytė cituoja mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus pasirašytą atsakymą dėl fondo „Vier Pfoten“ pasiryžimo gelbėti gyvybes: „Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu neturi galimybių įvykdyti siūlomos sutarties 4.2 punkto, kuriame numatomi Gavėjo įsipareigojimai („Vier Pfoten“ komandai veiklos Vilniuje metu nemokamai skirti patalpas, apmokėti komunalines paslaugas, apgyvendinimą, maitinimą, kurą transportui). Jei Sutartis būtų siūloma be finansinių įsipareigojimų Gavėjui, ji Vilniaus miesto savivaldybei būtų priimtina.“
Vilniaus savivaldybę gąsdina punktas, kad porai žmonių, kurie nemokamai užsiimtų šiuo reikalu, savaitę reikės duoti maisto talonų. Tačiau jei savivaldybė gaili tų kuponų, tai Austrijos ambasada žadėjo pavalgydinti pati, – sakė Danutė Navickienė.Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Danutė Navickienė piktinasi priimtu sprendimu: „Vilniaus savivaldybę gąsdina punktas, kad porai žmonių, kurie nemokamai užsiimtų šiuo reikalu, savaitę reikės duoti maisto talonų. Tačiau jei savivaldybė gaili tų kuponų, tai Austrijos ambasada žadėjo pavalgydinti pati, galų gale, savanoriai atneš maisto. Dar savivaldybei nepatinka, kad projekto įgyvendinimo metu reikės suteikti patalpas, sumokėti už komunalines paslaugas. Matyt, duoti milijoną „Grindai“ yra pigiau.“
Austrų projektas nėra vienkartinis. Po metų jie buvo pasiryžę vėl atvykti ir tęsti pradėtą darbą. Gyvūnų globos organizacijos tuo metu ieškotų beglobiams gyvūnams naujų šeimininkų, visi jie nebūtų paleidžiami į laisvę.
„Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas, kuris neseniai vienoje televizijos laidoje nepaneigė pats šaudęs beglobius šunis prie savo namų, tvirtina netikintis austrų projektu. Jis teigia: „Nemokami gali būti tik lašiniai spąstuose. Kodėl turime eiti aborigenų pavyzdžiu? Gyvybes reikia saugoti su protu. Ši tema jau man nusibodo. Turiu ir turėsiu tą milijoną! Tai savanoriai nori prieiti prie valdiškų pinigų.“
Šaltinių teigimu, Vilniui atsisakius „Vier Pfoten“ nemokamų paslaugų, sutartį su austrais bandys pasirašyti Klaipėdos ir Kauno miestų įmonės, atsakingos už beglobių šunų ir kačių priežiūrą.
Iki šių dienų nebuvo priimti jokie sistemingi ar efektyvūs sprendimai, ženkliai mažinantys benamių gyvūnų populiaciją Vilniaus mieste ir duodantys ilgalaikius rezultatus. Šiuo metu taikomais savivaldybės metodais – valkataujančių gyvūnų gaudymu ir naikinimu, pasiekiami simboliniai rezultatai – laikinas benamių skaičiaus sumažėjimas tam tikroje teritorijoje, nežymiai arba visiškai nesprendžiantis pačios problemos iš esmės.
Užsienio šalių patirtis rodo, kad gyvūnų gaudymas ir tolimesnis migdymas ne tik etiniu, bet ir ekonominiu požiūriu yra visiškai neveiksmingas metodas.
Tarp kitko, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Vilniaus miesto savivaldybės įmonėje dabar ruošiami dokumentai atitinkamoms Europos Sąjungos institucijoms. Taip pat apie veiksmus „Grindoje“ bus informuota didžiausia pasaulyje už gyvūnų teises kovojanti tarptautinė organizacija PETA. Žadama rengti protestus ir Lietuvoje.
