Vandens bokštas Avižonyse stovi jau seniai. Ant jo jau ne pirmus metus įsikūrusi gyvena gandrų šeimyna, kiekvieną pavasarį pasveikindama avižoniškius savo smagiu kleketavimu. Tačiau bokšto dangtis, matyt, supuvo ir lūžo. Gandras, tvarkęsis savo lizdą, įkrito vidun. Paukštis nepasidavė – plasnodamas sparnais bandė gelbėtis.
Avižonių kaimo žmonės greitai susirado kopėčias ir, rizikuodami savo gyvybėmis, lipo į viršų. Iškėlę gandrą ir jį paleidę ėmėsi darbo. Vyrai sukalė naują bokšto dangtį ir paruošė vietą gandro lizdui.
Praėjus savaitei po įvykio, gandrai toliau pluša savo lizde ir kasdien dėkoja savo gelbėtojams už supratingumą ir pagalbą.
