Joje bus aptartos Baltijos jūros gyvūnų gerovės problemos bei iššūkiai, kurie kyla, siekiant įvykdyti prievoles, numatytas LR įstatymuose dėl gyvūnų gelbėjimo, pasidalinta tarpinstitucine patirtimi šioje sferoje, idėjomis apie galimybes gerinti situaciją ir pristatyta Baltijos jūros gyvūnų tyrimų ir reabilitacijos centro sukūrimo idėja bei pasirašytas memorandumas pagalbai Baltijos jūros gyvūnams užtikrinti.
Konferencijoje kviečiami dalyvauti ne tik mokslininkai, studentai, suinteresuotų institucijų atstovai, bet ir vis, neabejingi Baltijos jūros gyvūnų likimui.
Lietuvos jūrų muziejus jau trisdešimt metų reabilituoja ir tiria Baltijos pilkųjų ruonius ir vandens paukščius. Atsižvelgdamas į savo ir partnerių patirtį, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijas (CORSET ir HOLAS projektai) plėtoti Baltijos jūros gyvūnų tyrimus ir prisiimti atsakomybę dėl gyvūnų gerovės, Lietuvos jūrų muziejus inicijuoja Baltijos jūros gyvūnų tyrimų ir reabilitacijos centro kūrimą.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, sujungus skirtingų organizacijų patirtį ir poreikius galima sukurti profesionalų centrą, gebantį teikti ne tik reabilitacijos, bet ir mokslo tiriamąsias paslaugas bei prisidėti prie studentų praktikos įgūdžių formavimo.
Lietuvos respublikos Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plane Lietuvos jūrų muziejui yra pavesta rūpintis nafta užterštų gyvūnų gelbėjimu, tačiau tokiai veiklai muziejuje nėra reikiamos infrastruktūros. Centro, kuris būtų pasirengęs bet kuriuo metu, atsitikus teršimo incidentui, pradėti gelbėti nukentėjusius gyvūnus, įsteigimas prisidėtų ir prie tarptautinių susitarimų įgyvendinimo.
Centre būtų plėtojama ir mokslinė tiriamoji veikla, padedanti geriau suprasti laukinių gyvūnų ekologiją, biologiją ir etologiją bei generuojanti siūlymus, kaip gerinti gyvūnų apsaugą jūroje. Dabar tyrimai atliekami netinkamomis sąlygomis arba mokslininkai yra priversti juos vykdyti užsienyje. Toks tyrimų ir reabilitacijos centras būtų vienas iš nedaugelio Europoje ir net pasaulyje.
Jau beveik tris dešimtis metų Lietuvos jūrų muziejaus biologai rūpinasi, gydo, slaugo Baltijos jūros pilkųjų ruonių jauniklius, kurie randami išsekę, sužaloti pakrantėje. Muziejuje nėra jokių tam specialių patalpų. Kelios dešimtys ruoniukų gydomi viename iš administracinio pastato kabinetų, įrengus jame dvi vonias. Specialistai jais rūpinasi kiaurą parą. Sustiprėję ruoniukai paleidžiami atgal į Baltijos jūrą, o tie gyvūnėliai, kurie yra pernelyg sužaloti, kad išgyventų natūralioje aplinkoje, lieka muziejuje arba iškeliauja į užsienio zoologijos sodus ar akvariumas. Šiemet Lietuvos jūrų muziejuje dar vyksta rekonstrukcija, todėl muziejininkai neturės galimybių padėti ruonių jaunikliams.
Lietuvos jūrų muziejus jau senokai brandina Baltijos jūros gyvūnų tyrimų ir reabilitacijos centro idėją. Konferencijos metu bus pristatytos architektūrinė šio centro vizualizacija, aptartos jo atsiradimo galimybės ir veiklos kryptys. Šis centras turėtų atsirasti vietoj šalia muziejaus, kopose, jau kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.
