Liepos 5-ąją Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai priėmė sprendimą konfiskuoti „Kryžbarko“ bare laikomą mešką Mašą dėl netinkamų laikymo sąlygų ir viešo eksponavimo siekiant gauti pajamų neturint reikiamų dokumentų laikyti tokios rūšies gyvūną, rašoma Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos interneto svetainėje gyvunuapsauga.lt.
Rudosios meškos (Ursus arctos) yra įtrauktos į 1996 m. gruodžio 9 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A priedą (griežčiausios apsaugos).
Trečiadienį meška Maša iškeliavo į naujus namus. Iš pradžių reikėjo ją iš narvo perkelti į mikroautobusą, važiuosiantį į Vokietiją. Pirmasis bandymas įvilioti mešką į narvą gražiuoju nepavyko. Gyvūnas kelionėje turėjo būti neėdęs, tad buvo alkanas ir piktas, be to aplink būriavosi daug žmonių. Antrasis bandymas iš karto taip pat nepavyko. Per 300 kg sveriančiam gyvūnui užmigdyti vienos migdomųjų dozės nepakako – teko iššauti dar vieną ampulę, vėliau ir trečiąją, praneša etaplius.lt.
Būdamas pusės metų gyvūnas pas baro „Kryžbarkas“ savininkus pateko iš vieno šiauliečio rankų. Teigiama, kad vyras prieš aštuoniolika metų iš Rusijos meškutę buvo parsivežęs šunims dresuoti. Antanina Vrubliauskienė pasakoja, kad gyvūnas buvęs ne kartą apkandžiotas, ji važiuodavusi Mašos gydyti ir labai gailėdavusi jos. Norėjosi mešką globoti ir saugoti. „Kartą per Antanines meškos šeimininkas atvažiavo manęs pasveikinti. Atvežė puokštę rožių ir pasakė, kad dovanoja meškutę, tik reikia ją pačiai pasiimti“, – meškos atsiradimo savo namuose istoriją pasakoja moteris.
Gyvūnas kelionėje turėjo būti neėdęs, tad buvo alkanas ir piktas, be to aplink būriavosi daug žmonių. Antrasis bandymas iš karto taip pat nepavyko. Per 300 kg sveriančiam gyvūnui užmigdyti vienos migdomųjų dozės nepakako.
Antanina pasakoja, kad meškutė nuo pat pradžių buvo maloni, mėgdavo žaisti. Kasdien ji virdavusi gyvūnui košę, duodavo jautienos, todėl kavinėje „Kryžbarkas“ meniu nebūdavo šios rūšies mėsos patiekalų, kad nesklistų nereikalingų kalbų. Maša labai mėgdavo obuolius, kiaušinius, kuriuos pirmus iš dešimties prarydavo su lukštu, o kitus išgerdavo. Per aštuoniolika metų meška nė karto nesirgo. Per 300 kilogramų gyvūnas palyginti suvalgo nedaug, tik sąlygos gyventi „Kryžbarko“ teritorijoje nėra palankios.
„Seniai ieškojome geresnių sąlygų gyvūnui. Patys su vyru nebeturime sveikatos jos prižiūrėti. Turime abu neįgalumą. Norėjome ją atiduoti į geras rankas, bet Lietuvoje neradome tokios vietos, kuri galėtų ją priimti. Kreipiausi net į Rygos zoologijos sodą, bet ir ten nesulaukiau atsako“, – naujienų portalui etaplius.lt sakė A.Vrubliauskienė.
Dar balandžio 30 d. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė nuvyko patikrinti gauto pranešimo apie Kelmės rajone, bare „Kryžbarkas“ netinkamai laikomą mešką. Meška Maša laikyta pritraukti lankytojus į barą, gyveno net minimalių standartų neatitinkančiame narve be jokios galimybės bent minimaliai išreikšti savo prigimtinį elgesį.
Gyvūnų teisių gynėjai konstatavo, kad Maša narve neturi jokio aplinkos praturtinimo, būtino nelaisvėje laikomoms meškoms – bent minimalios galimybės laipioti, rausti, maudytis. Beveik 16 metų gyvenimo ankštame narve padarė įtaką Mašos elgesiui – neturėjimas sąlygų išreikšti natūralų prigimtinį elgesį laukiniam gyvūnui pasireiškė stereotipiniu elgesiu – vaikščiojimu pirmyn atgal, galvos siūbavimu. Vardan atrakcijos baro lankytojai buvo skatinami šerti Mašą ledais, girdyti limonadu, kas yra itin pavojinga laukinio gyvūno sveikatai.
Informavus apie esamą situaciją Aplinkos apsaugos agentūrą iš karto buvo imtasi kartu ieškoti priemonių ir galimybių pasirūpinti gyvūnu. „Mašos“ savininkė paaiškino, kad neturi sąlygų tinkamai rūpintis meška ir sukurti jai reikalingas gyvenimo sąlygas, todėl buvo priimtas sprendimas konfiskuoti gyvūną. Bendradarbiaudama su tarptautinėmis gyvūnų apsaugos organizacijomis Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija surado galimybę perkelti Mašą į „Meškų parką“.
„Meškų parkas“ (Anholter Bärenwald) yra meškų rezervatas, kur iš skurdžių gyvenimo sąlygų nelaisvėje išgelbėtos meškos gali praleisti likusius metus natūralioje aplinkoje. Čia joms yra sudarytos visos galimybės, kurios laikant nelaisvėje iš jų buvo atimtos – jos gali ieškotis joms paslėpto maisto, plaukioti baseinuose, lipti į medžius ir kasti sau urvus žemėje žiemos miegui.
Dauguma išgelbėtų meškų išbuvo nelaisvėje dešimtmečius, yra senos, kenčia dėl gyvenimo skurdžiomis sąlygomis nelaisvėje atsiradusių sveikatos problemų.
Dauguma išgelbėtų meškų išbuvo nelaisvėje dešimtmečius, yra senos, kenčia dėl gyvenimo skurdžiomis sąlygomis nelaisvėje atsiradusių sveikatos problemų. „Meškų parke“ jų sveikata ir elgesys yra nuolat stebimi. Patyrę veterinarijos gydytojai ir kvalifikuotas personalas kasdien rūpinasi gyvūnų sveikata, tinkama mityba. Ypatingas dėmesys yra skiriamas įvairioms priemonėms gyvūnų aplinkai praturtinti, jų užimtumui, skatinti ir palaikyti gyvūnų fizinius ir protinius gebėjimus.
„Meškų parkas“ susideda iš dviejų didelių miškingų korpusų, apsuptų apsauginėmis tvoromis, kurių bendras plotas 2,5 ha. Parko lankytojai gali stebėti gyvūnus jų natūraliose buveinėse, daug sužinoti apie jų poreikius.
Daugiau apie „Meškų parką“ informacijos rasite čia.
Lietuvoje laikyti Mašą nėra tinkamų sąlygų. Lietuvos zoologijos sodas, priklausantis Aplinkos ministerijai ir veikiantis Kaune, dėl skurdžių gyvūnų laikymo sąlygų negali priimti Mašos. Kitos Lietuvoje veiklą vykdančios juridinės įstaigos, pasivadinusios zoologijos sodais, veiklą vykdo neteisėtai, neturėdamos tam reikiamų leidimų.
Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija planuoja imtis priemonių ir konfiskuoti šiose įstaigose galimai neteisėtai laikomus bei eksponuojamus gyvūnus ir ieškoti galimybės juos perkelti į gyvūnų reabilitacijos centrus bei rezervatus Europoje. Šios dienos duomenimis šalyje galimai neteisėtai nelaisvėje laikoma apie 10 stambių žinduolių.
Štai kokiomis sąlygomis Maša gyveno „Kryžbarko“ bare:
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos pastangomis pernai į rezervatą Olandijoje taip pat buvo išgabenta „Ąžuolyno meškučių cirkui“ priklausiusi ir apverktinomis sąlygomis Kaune laikyta šimpanzė Regina. Apie šią istoriją skaitykite čia ir čia.
