O beglobių gyvūnų nemažėja. Šalia Vilniaus nuosavų namų kvartale gyvenanti D.Valentinaitė šiuo metu globoja 18 kačių ir net 36 šunis. Prieš kelerius metus gyvūnų buvo kiek mažiau ir ji buvo griežtai nusiteikusi daugiau nepriimti nė vieno šuns ar katės. Tačiau gyvūnai patys randa kelia į ponios Danguolės namus ir čia lieka, o netyčia pasprukę – netrukus grįžta atgal.
Parūpina būdą ir maisto
Viešąją įstaigą „Gyvūnų namai“ įkūrusi moteris teigė galinti benamį gyvūną priglaudusiems žmonėms parūpinti ir ėdalo, kad tik šuo ar katė rastų naujus namus. „Mes turime licenciją ir galime naudoti utilizacijai skirtus maisto produktus. Prašome žmonių, kad jie gyvūną priglaustų bent žiemai, pati vežu produktus šunims ar katėms šerti. Mes parūpiname ir būdų, tačiau šiuo metu jų nebeturime, o ir pinigų joms nebėra. Pernai iš 2 proc. gavome tik 4500 Lt. O kiek skiepai, gydymas, sterilizacija kainuoja“, – guodėsi moteris.
Su savo augintiniais moteris įpratusi tvarkytis viena, tik savaitgaliai ją lanko savanoriai. Daugiausia tai suaugę, dirbantys žmonės, todėl jie negali padėti rūpintis gyvūnais kasdien. Tačiau D.Valentinaitė nesiskundžia – vedžioti šunų nereikia, jie paprasčiausiai išleidžiami į aptvertą kiemą ir čia laksto. Labiau praverstų finansinė parama įsigyti būdas ir įrengti voljerus šunims.
„Problema yra ta, kad mes neturime entuziasto, kuris galėtų sėdėti prie kompiuterio. Aš pavargstu per dieną, ant kojų išbūnu po 14-16 val. ir vakare dar sėdėti prie kompiuterio, dėti nuotraukas ar rašyti aprašymus, jau yra per sunku“, – apie reikalingą pagalbą kalbėjo ponia Danguolė.
Anot D.Valentinaitės, būtent tai, kad kitos gyvūnų globos draugijos aktyviai bendrauja su visuomene internete, lemia, kad jiems finansinė parama išaugo.
Rūpinasi jau 14 metų
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Balti mažyliai laukia šeimininkų. |
Moteris, neseniai atšventusi 75-erių metų jubiliejų, sakė mielai savo pareigas perleistų kitiems, tačiau meilė gyvūnams nugali. „Į Lietuvą atvažiavau prieš 15 metų svajodama apie gerą, lengvą gyvenimą. Tačiau yra kitaip. Kai atsisėdu dirbti prie kompiuterio visi gyvūnai sutupia aplinkui, kiek tik gali. Ir kiekvienas nori bent truputį prisiglausti“, – su meile apie savo augintinius kalba ponia Danguolė.
Moteris prisimena buvusi viena pirmųjų, kurie atkreipė dėmesį į beglobių gyvūnų situaciją. „Mano pagalbos paprašė entuziastai. Turėjau patirties su pelno nesiekiančiomis organizacijomis, Lietuvoje jos dar tik kūrėsi. Sutikau pagelbėti dvejus metus, kad būtų padėtas pagrindas, atsistotų veikla į savo vėžes. Taip ir prabėgo beveik 15 metų“, – prisiminė D.Valentinaitė.
Pradėjus kurti gyvūnų globos organizaciją, dirbta su įvairiomis institucijomis. „Buvo toks laikas, kai su Vilniaus savivaldybe bendradarbiavome, jie geranoriškai dirbo, norėjo, kad surinkti mokesčių už gyvūnus pinigai būtų panaudoti gyvūnų gerovei. Sukūrėme programą, subūrėme visas institucijas Vilniuje, kurios atsakingos už gyvūnus – seniūnijas, Ekologinę policiją, kt. Visi sprendėme problemas bendrai“, – pasakojo D.Valentinaitė.
Gelbėjo ir sužeistus gyvūnus
Pirmasis didelis gyvūnų globėjų projektas buvo skiepai nuo pasiutligės. Tuomet į bendrą darbą įsijungė seniūnijos, veterinarijos gydytojai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tuomet per dvi dienas Vilniuje buvo paskiepyta apie 6 tūkst. gyvūnų. Tas projektas tęsėsi kelerius metus.
Kitas didelis projektas – gyvūnų sterilizacija. „Tuomet Vilniaus krašto gyvūnų globos organizacija, kurios įkūrėja buvau, gaudavo pinigų iš savivaldybės ir dukart per metus buvo vykdomos sterilizacijos akcijos. Matėsi rezultatas – buvo sumažėję benamių gyvūnų. Per metus būdavo sterilizuojama apie 800 kačių“, – sakė ponia Danguolė.
Itin šiltai moteris prisiminė programą „Gelbėkime sužeistą gyvūną“, kai sužalotus gyvūnus žmonės galėdavo nuvežti į artimiausią veterinarijos gydyklą, kur juo pasirūpindavo veterinarijos gydytojai. Už jų paslaugas būdavo mokama iš programos lėšų. „Gelbėdavome ne tik šunis ir kates. Man į namus ir naktimis atveždavo sužeistas gulbes, stirnas, pačių įvairiausių gyvūnų“, – prisiminė D.Valentinaitė.
Ponia Danguolė buvo viena iš iniciatorių mėtyti jaukus nuo pasiutligės šalies miškuose. Ši programa buvo vykdoma kartu su miškų urėdijomis bei davė gerų rezultatų – pasiutligės atvejų buvo labai sumažėję. Šią programą vėliau perėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri ją vykdė iš Europos Sąjungos lėšų.
Smerkti „Grindos“ neskuba
Ar mes galime sakyti, kad išgelbėjome gyvūną, jeigu jis atiduodamas tiems, kurie jį laikys pririštą už metro ilgio pavadėlio visą dieną? – priekaištus žėrė D.Valentinaitė.
D.Valentinaitė teigė, kad dėmesys buvo skiriamas ir bendrovei „Grinda“, kuri gaudo beglobius gyvūnus Vilniuje, žiūrėta, kad gyvūnai, jeigu reikia, būtų migdomi humaniškai, patalpos atitiktų reikalavimus, atsirastų geresnė priežiūra.
Ponia Danguolė neskuba smerkti šios bendrovės darbuotojų. „Nesakau, kad ten yra idealu. Jeigu tie gyvūnų globėjai būtų matę, kaip ten buvo anksčiau, kai mes pradėjome veiklą... Bet jeigu mes kitą žeminsime, purvais drabstysime, ar mes atrodysime geresni? Juk ne. Aš tuo netikiu“, – kalbėjo moteris.
D.Valentinaitė įsitikinusi – kiekvienas pirmiausia turi įrodyti, ką pats gali, o tik tada smerkti kitų veiklą. „Jeigu įrodysite, padarysite, „Grinda“ savaime sunyks, nes jos nebereikės“, – tvirtino moteris.
Moteris prisipažino, kad labai džiaugiasi, jog daugybė jaunų žmonių imasi iniciatyvos globoti benamius gyvūnus, tačiau ji patarė nepamiršti – svarbiausia yra gyvūnas ir jo poreikiai. „Dabar kartais prasideda kažkokia nesveika konkurencija tarp gyvūnų globėjų organizacijų. Gyvūnų problema yra viena, nereikia išradinėti dviračio. Dirbkime kartu vieną darbą ir nebijokime dirbti su profesionalais. Vienas dalykas yra būti savanoriu ir mylėti gyvūną, aš ir pati nuo to pradėjau. Bet būtina veterinarijos gydytojų pagalba“, – įsitikinusi D.Valentinaitė.
Gyvūnų globėja stebisi konkuravimu, kas daugiau gyvūnų padovanojo, gražesnius marškinėlius pasigamino. „Ar mes galime sakyti, kad išgelbėjome gyvūną, jeigu jis atiduodamas tiems, kurie jį laikys pririštą už metro ilgio pavadėlio visą dieną?“ – priekaištus žėrė D.Valentinaitė.
Norinčių priglausti – vienetai
Gyvūnai į ponios Danguolės namus atkeliauja įvairiai – vieni atklysta patys, kitus kur nors radę atveža žmonės, trečius pati moteris kur nors pamato paliktus ir vienišus. Moteris mielai padovanotų juos norintiems auginti katę ar šunį, tačiau prisipažįsta – norinčiųjų priglausti gyvūną per metus atsiranda vos vienas kitas. Tad tenka juos prižiūrėti, šerti ir mylėti pačiai.
Jauniausi moters augintiniai – trys balti šunyčiai. Juos žmonės dar visiškai mažus rado dėžėje prie vieno prekybos centro ir atvežė poniai Danguolei. Ji tikisi, kad bent šie gražūs ir mieli gyvūnai ras savo šeimininkus. „Turėjau vieną kambarį namuose, kuris buvo tik mano. Dabar tie trys šuniukai gyvena kartu su manimi“, – glausdama prie savęs mažuosius augintinius šypsosi D.Valentinaitė.
D.Valentinaitės „Gyvūnų namai“ įsikūrę Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje. Jeigu galite kuo nors padėti šios gyvūnų prieglaudos įkūrėjai ir jos globotiniams arba norėtumėte kuriam nors globotiniui suteikti pastovius namus, paskambinkite p. Danguolei telefonu 8 698 00952.
Paremti „Gyvūnų namus“ galite pervesdami pinigų į jų sąskaitą DNB banke. Sąskaita: LT384010042400385560.
